G7 susitikime lyderiai perspėjo, kad priklausomybė nuo JAV DI modelių tampa geopolitine rizika
G7 viršūnių susitikime Éviane pasaulio lyderiai iškėlė klausimą, kuris iki šiol dažniau skambėjo technologijų konferencijose nei diplomatiniuose pietuose: kas kontroliuos prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto modelių. „TechCrunch“ pranešė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi išreiškė susirūpinimą, jog Jungtinės Valstijos gali bet kada nutraukti kitų šalių prieigą prie amerikietiškų DI sistemų.
E. Macronas G7 lyderiams ir technologijų vadovams, tarp jų „Anthropic“ vadovui Dario Amodei, „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui, sakė, kad situacija, kai Vašingtonas „vieną dieną gali išjungti jungiklį“, keltų pavojų ne tik Europos klientams, bet ir pačioms amerikiečių DI bendrovėms. Jo argumentas aiškus: jeigu klientai negali būti tikri, kad paslauga rytoj veiks, jie pradės ieškoti alternatyvų.
Ši diskusija kilo po to, kai D. Trumpo administracija nacionalinio saugumo pagrindu užblokavo „Anthropic“ naujausių „Mythos 5“ ir „Fable 5“ modelių eksportą. „TechCrunch“ nurodo, kad sprendimas priimtas po to, kai „Amazon“ Baltiesiems rūmams pranešė apie galimą saugumo apsaugų apeinamumą. Kibernetinio saugumo specialistai ginčijo, ar toks draudimas buvo proporcingas, tačiau faktas liko vienas: daliai užsienio klientų prieiga prie modelių buvo sustabdyta.
Amerikietiškas DI tapo tokia pat strategine infrastruktūra kaip energetika ar lustai
DI modeliai nebėra vien programinė įranga, kurią įmonės naudoja patogumui. Valstybės juos vis labiau sieja su viešosiomis paslaugomis, kibernetiniu saugumu, švietimu, sveikatos apsauga, kariuomene, administravimu ir kritine infrastruktūra. Todėl klausimas, kas gali įjungti ar išjungti prieigą, tampa ne techninis, o strateginis.
N. Modi, „TechCrunch“ teigimu, taip pat išreiškė nerimą dėl JAV sprendimo blokuoti „Anthropic“ modelius. Indijos premjeras pabrėžė, kad demokratinės valstybės turi turėti nevaržomą prieigą prie pažangiausių DI modelių, jei nori apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą. Ši mintis ypač svarbi šalims, kurios nori naudoti amerikietišką DI, bet nenori tapti priklausomos nuo vienos užsienio administracijos politinių sprendimų.
Kanados DI bendrovės „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas šią problemą apibūdino dar griežčiau. Jo teigimu, priklausomybė nuo kelių didžiųjų technologijų bendrovių pavojinga ekonominiam saugumui ir nacionaliniam suverenitetui. Tai nėra vien rinkos konkurencijos klausimas – tai klausimas, kas valdys pamatines technologijas, kurios formuos valstybių galią kelis dešimtmečius.
„Patikimų partnerių“ schema turėtų sumažinti Vašingtono kontrolės baimę, bet jos ribos dar neaiškios
G7 lyderiai aptarė galimą „patikimų partnerių“ schemą, kuri leistų ne JAV valstybėms ir bendrovėms gauti prieigą prie pažangių amerikietiškų DI modelių, jeigu jos laikytųsi sutartų saugumo sąlygų. „TechCrunch“ nurodo, kad tokia schema galėtų apimti „Anthropic“ ir „OpenAI“ modelius, o jos tikslas būtų išlaikyti atviresnį prekybos tinklą tarp sąjungininkų.
Idėja politiškai patogi, nes ji leidžia JAV išlaikyti kontrolę, bet kartu sumažinti sąjungininkų baimę dėl staigaus prieigos nutraukimo. Tokia sistema galėtų veikti kaip sertifikavimo mechanizmas: šalys ar įmonės, laikomos patikimomis, galėtų naudotis pažangiais modeliais tam, kad stiprintų gynybą, kibernetinį saugumą ir atsparumą Kinijos ar kitų konkurentų spaudimui.
Tačiau praktinių klausimų lieka daug. Neaišku, ar tokia schema padėtų mažesnei įmonei Paryžiuje, Varšuvoje ar Bangalore, kurios produktas vieną dieną gali nustoti veikti dėl JAV nacionalinio saugumo sprendimo. Taip pat neaišku, ar Vašingtonas būtų pasirengęs iš anksto įsipareigoti, kad modelių prieiga nebus atšaukiama be aiškios, skaidrios ir tarptautiniu mastu suprantamos procedūros.
„OpenAI for Countries“ rodo, kad JAV DI įmonės jau kuria valstybių infrastruktūrą
Amerikietiškų DI modelių patrauklumą geriausiai rodo tai, kad pačios valstybės nori jų ne tik kaip paslaugos, bet ir kaip nacionalinės infrastruktūros. „OpenAI“ 2025 m. paskelbė „Stargate UAE“ projektą – pirmą tarptautinį „Stargate“ infrastruktūros platformos diegimą už JAV ribų. Oficialiai nurodyta, kad Abu Dabyje planuojamas 1 GW klasteris, o pirmieji 200 MW turėtų pradėti veikti 2026 m.
„OpenAI“ šią iniciatyvą pristato kaip „OpenAI for Countries“ programos dalį. Ji skirta padėti vyriausybėms kurti suvereniojo DI pajėgumus bendradarbiaujant su JAV vyriausybe ir partneriais, tarp kurių yra G42, „Oracle“, NVIDIA, „Cisco“ ir „SoftBank“. Tai rodo, kad JAV DI eksportas jau peržengė įprastos programinės įrangos ribas – jis tampa infrastruktūriniu, energetiniu ir geopolitiniu projektu.
Jungtiniai Arabų Emyratai pagal šią partnerystę turėtų tapti pirmąja šalimi, kurioje „ChatGPT“ būtų prieinamas nacionaliniu mastu. Tai suteikia didelę technologinę naudą, bet kartu sukuria naują priklausomybės formą. Net jei duomenų centras statomas vietoje, modeliai, technologijų grandinė, lustai, debesijos partneriai ir politiniai leidimai dažnai lieka glaudžiai susiję su JAV.
Europos ir kitų šalių „suvereniojo DI“ ambicijos susiduria su amerikietiškos technologijos pranašumu
Daugelis valstybių jau kalba apie „suverenųjį DI“ – gebėjimą kurti, valdyti ir diegti DI sistemas pagal savo įstatymus, kalbą, duomenis ir saugumo interesus. NVIDIA šią kryptį aktyviai plėtoja per nacionalines DI infrastruktūras, o jos viešojo sektoriaus medžiagoje minimos Pietų Korėjos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų iniciatyvos.
Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kaip ši kryptis virsta konkrečiais projektais. NVIDIA nurodo, kad šalyje daugėja DI debesijos tiekėjų, planuojančių infrastruktūrą JK teritorijoje, o „Isambard-AI“ superkompiuteris su 5 400 NVIDIA GH200 „Grace Hopper“ lustų tapo vienu svarbiausių šalies suverenios skaičiavimo galios projektų. Britų pareigūnai šią strategiją apibūdina kaip siekį būti „DI kūrėja, o ne DI vartotoja“.
Tačiau problema ta, kad net suvereniojo DI projektai dažnai remiasi amerikietiškais lustais, amerikietiška programine įranga, amerikietiškais modeliais arba JAV debesijos partneriais. Tai reiškia, kad fizinis duomenų centras šalies teritorijoje dar negarantuoja tikro technologinio suvereniteto. Valstybė gali turėti pastatą, elektrą ir serverius, bet vis tiek priklausyti nuo užsienio tiekėjo, licencijos ar eksporto leidimo.
JAV kontrolė gali paskatinti sąjungininkus kurti alternatyvas, net jei jos silpnesnės
Jeigu Jungtinės Valstijos per dažnai naudos DI prieigos apribojimus kaip nacionalinio saugumo įrankį, jos gali pasiekti priešingą rezultatą. Sąjungininkai nepradės iš karto masiškai atsisakyti amerikietiškų modelių, nes jie dažnai yra pažangiausi. Tačiau jie pradės investuoti į atsarginius variantus: vietinius modelius, atvirojo kodo sistemas, regioninius debesijos tiekėjus ir nacionalinius skaičiavimo centrus.
Toks procesas jau matomas DI politikoje. Valstybės nori naudoti amerikietiškas technologijas, bet kartu nenori būti priklausomos nuo Vašingtono sprendimų ciklų. Ši įtampa ypač stipri Europoje, kur vienu metu siekiama turėti prieigą prie pažangiausių JAV modelių ir kurti vietinę technologinę bazę, atitinkančią ES reguliavimo, duomenų apsaugos ir pramonės politikos tikslus.
Dėl to amerikietiškas „išjungimo mygtukas“ gali tapti ne vien saugumo priemone, bet ir rinkos problema. Jeigu pirkėjai pradės manyti, kad JAV modeliai politiškai nestabilūs, jie gali rinktis silpnesnius, bet kontroliuojamus sprendimus. Toks pasirinkimas technologiniu požiūriu gali būti brangesnis ir lėtesnis, bet valstybėms kartais svarbiau patikimumas nei maksimalus modelio pajėgumas.
DI geopolitika keliasi nuo lustų eksporto prie modelių, debesijos ir prieigos kontrolės
Pastaruosius kelerius metus DI geopolitika daugiausia buvo siejama su pažangių lustų eksportu į Kiniją. JAV ribojo prieigą prie aukštos klasės GPU, puslaidininkių gamybos įrangos ir kitų kritinių technologijų. Tačiau „Anthropic“ epizodas rodo naują etapą: kontroliuojami ne tik lustai, bet ir patys modeliai bei prieiga prie debesijos infrastruktūros.
Tai daug jautresnis klausimas sąjungininkams. Lustų eksportas dažnai suprantamas kaip strateginė konkurencija su Kinija, bet pažangių modelių užblokavimas demokratinėms partnerėms kelia kitokį nerimą. Jei modelis gali būti sustabdytas dėl priežasčių, kurių klientas nežino ir negali ginčyti, DI tampa ne tik paslauga, bet ir politinės priklausomybės svertu.
Todėl G7 diskusija nebuvo vien apie vieną „Anthropic“ modelį. Ji buvo apie ateities taisykles: kas turės teisę naudotis pažangiausiais DI įrankiais, kas nustatys rizikos kriterijus, kokia bus skaidrumo procedūra ir ar sąjungininkai turės realų balsą, kai JAV spręs, kuri technologija yra per pavojinga eksportui.
Pasaulis renkasi ne tarp JAV ir suvereniteto, o tarp patogumo ir kontrolės
Šios istorijos esmė nėra antiamerikietiška. Dauguma valstybių vis dar nori amerikietiško DI, nes JAV bendrovės pirmauja modelių kokybe, infrastruktūra, ekosistema ir kapitalu. Tačiau jos nebenori, kad visa jų viešųjų paslaugų, gynybos, verslo ir kibernetinio saugumo ateitis priklausytų nuo vienos užsienio valstybės sprendimo.
Todėl artimiausiais metais DI rinka gali skilti į kelis sluoksnius. Viename bus pažangiausi JAV modeliai, kuriuos šalys ir įmonės norės naudoti dėl galios. Kitame – suverenūs arba regioniniai sprendimai, kurie galbūt bus silpnesni, bet labiau kontroliuojami. Trečiame – „patikimų partnerių“ režimai, bandantys suderinti prieigą, saugumą ir politinį pasitikėjimą.
E. Macrono klausimas apie JAV galimybę „išjungti jungiklį“ tiksliai įvardija naują DI amžiaus dilemą. Programinė įranga tapo infrastruktūra, infrastruktūra tapo geopolitika, o prieiga prie modelio tapo galios instrumentu. Pasaulis dar nori amerikietiško DI, bet vis mažiau nori gyventi sistemoje, kurioje vienas sprendimas Vašingtone gali sustabdyti ištisų valstybių skaitmeninę nervų sistemą.
Šaltiniai
TechCrunch. (2026). World leaders want American AI. They just don’t want America to be able to turn it off.
https://techcrunch.com/2026/06/17/world-leaders-want-american-ai-they-just-dont-want-america-to-be-able-to-turn-it-off/
OpenAI. (2025). Introducing Stargate UAE
https://openai.com/index/introducing-stargate-uae/
NVIDIA. (2026). National Transformation With Sovereign AI
https://www.nvidia.com/en-us/industries/government/global-public-sector/
NVIDIA Blog. (2026). How the UK Is Turning Sovereign AI Ambition Into Action With NVIDIA Technologies
https://blogs.nvidia.com/blog/uk-sovereign-ai-advancements/
Chatham House. (2026). AI export controls are not the best bargaining chip
https://www.chathamhouse.org/2026/04/ai-export-controls-are-not-best-bargaining-chip
CSIS. (2025). The Architecture of AI Leadership: Enforcement, Innovation, and Global Trust
https://www.csis.org/analysis/architecture-ai-leadership-enforcement-innovation-and-global-trust
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo geopolitines problemas, susijusias su dirbtiniu intelektu ir JAV įtaka, todėl jis yra aktualus ir įdomus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis atitinka žurnalistikos etikos standartus, nes pateikia tikslią informaciją apie G7 susitikimą ir diskusijas dėl dirbtinio intelekto, be akivaizdžios dezinformacijos ar manipuliacijos.
Straipsnis yra labai aktualus, nes jis nagrinėja geopolitinę riziką, susijusią su dirbtiniu intelektu, kas yra svarbi tema Lietuvai ir visam pasauliui. Be to, diskusija apie priklausomybę nuo JAV technologijų ir galimus sprendimus yra itin savalaikė, atsižvelgiant į besikeičiančią pasaulio politiką.
Straipsnis nagrinėja svarbią geopolitinę problemą, susijusią su dirbtinio intelekto kontrolės ir prieigos klausimais, kas yra aktualu ne tik technologijų sektoriui, bet ir nacionaliniam saugumui. Jame pateikiama informacija apie G7 susitikimo diskusijas, kurios gali turėti įtakos tarptautiniams santykiams ir technologijų plėtrai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie geopolitines rizikas, susijusias su dirbtiniu intelektu, ir skatina diskusijas apie technologijų kontrolę. Jame nėra emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
