Karas, kurio niekas nesitikėjo, bet kuris tęsiasi antrus metus
2022 metų pradžioje viešojoje erdvėje netilo diskusijos apie tai veršis Rusija į kaimyninę Ukrainą ar ne. Optimistai ir dalis politikų buvo įsitikinę, kad tokie dalykai XXI a. Europoje nėra įmanomi, skeptikai ragino ruoštis blogiausiam. Teisūs buvo pastarieji, nes 2022 m. vasario pabaigoje Rusija pradėjo intervenciją. [1]
Tuomet pasaulis netruko pasidalinti į prorusišką ir proukrainietišką (toks susiskaldymas išlieka ir šiuo metu). Viena dalis laukė Rusijos kariuomenės triumfo eisenos Kijeve, kita – Ukrainos kariuomenės triumfo eisenos Maskvoje. To taip pat neįvyko ir, atrodytų, greitai turėjęs pasibaigti karas tęsiasi jau antrus metus.
NATO griežtai smerkia žiaurų ir nieko neišprovokuotą agresyvų Rusijos karą prieš Ukrainą – nepriklausomą, taiką ir demokratišką šalį bei artimą NATO partnerę. NATO ir bloko šalys-narys toliau tiekią Ukrainai precedento neturinčią paramą, padedant jai atstovėti savo teisę į savigyną. [2]
Kovoms įstrigus, prasidėjo manipuliacijos ginkluotės ir amunicijos tema. Vakarai ir jų sąjungininkai nuolat kartojo, kad rusai iššaudė paskutines turėtas raketas ir traukia karinę techniką iš muziejų. Maskva ir jos satelitai nuolat priekaištavo Vakarams dėl esą karą užtempiantį Ukrainos rėmimą.
Šiandien Vakarai jau atvirai kalba apie tai, kad ką galėjo, tą Kijevui jau atidavė, o tolesnį rėmimą, kuris, kaip žadama, bus tęsiamas, apsunkina ta aplinkybė, kad karinė pramonė nebespėja patenkinti išaugusios paklausos.
Ką turi Rusija, sunku pasakyti, bet jos geri santykiai su Iranu ir nesenas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong Uno) vizitas į Rusiją rodo, kad jeigu savo turimus rezervus rusai jau išnaudojo, tai, trumpuoju laikotarpiu ras kur juos papildyti. [3]
Net ir moderniausiai ginklai be žmonių nekariaus
Taip pat beveik nuo karo pradžios kilo diskusijos dėl to ar NATO, tik tiekdama Ukrainai ginklus bei amuniciją, bet pati neįsitraukdama į kovos veiksmus tiesiogiai, jau kariauja su Rusija. Pastaruoju metu įsigalėjo apibūdinimas – NATO karas prieš Rusiją Ukrainoje – kurį, jeigu artimiausiu metu kovos veiksmai nebus baigti, netrukus gali tekti koreguoti. [4]
Reikalas tas, kad nuolat apie rusų patiriamus nuostolius skelbiantys ukrainiečiai taip pat praranda žmones. Tik jeigu Rusijoje gyventojų yra daugiau negu 144 milijonai, tai Ukrainoje, iki karo, jų buvo apie 40 mln., iš kurių mažiausiai 10 mln. dabar yra užsienyje. Kitaip sakant, sekinantis karas yra naudingesnis Rusijai, kadangi ji turi didesnius žmogiškuosius išteklius. [5]
Tą supranta ir Ukraina, todėl ne tik riboja savo šalie piliečių išvykimą, bet ir pasigirdo kalbų, kad kariaujanti šalis gali bandyti susigrąžinti į išvykusiuosius. Tiesa, čia Vakarų partneriai nuo Ukrainos nusisuko – iškarto kelios ES šalys pareiškė, kad negrąžins Ukrainai jos šaukiamojo amžiaus vyrų net jeigu ir gaus tokius prašymus. [6] Tai reiškia, kad situacijai artimiausiu metu nepasikeitus, Ukrainai gali imti trūkti žmonių, nes tarnybon jau kviečiami tie, kurie anksčiau buvo pripažinti netinkamais.
Tiesioginis NATO įsikišimas – tik laiko klausimas?
Socialiniuose tinkluose jau seniai sklandė kalbos apie tai, kad imant trūkti kovotojų, Amerika gali nuspręsti jų trūkumą Ukrainoje kompensuoti kitų NATO šalių kariais. Oficialios institucijos šias kalbas pavadino dezinformacija ir melagiena, tačiau tik atskiros šalys, tokios kaip Ispanija, patikino, kad savo karių į Ukrainą nesiųs. [7] Iš kitų griežto paneigimo sulaukta nebuvo.
Užtat kasdien pasirodo vis naujos informacijos apie tai, kad ukrainiečių kariai apmokomi Vakarų šalyse. Net ir tose, kurios dar nepriklauso NATO blokui. Štai Švedija neseniai pasidžiaugė, kad Ukrainos pilotai sėkmingai baigė šalies Gynybos ministerijos organizuotus bazinius mokymus, skirtus naikintuvų „Gripen“ valdymui. Švedija, dėl turkų ir vengrų pozicijos, vis dar nėra NATO narė, bet jeigu ja taps, bus galima teigti, jog NATO pagaliau Ukrainai tiekia ir taip lauktus modernius naikintuvus. [8]
Tiesa, pati Švedija dar neapsisprendė, ar tieks naikintuvus Ukrainai, tačiau neatmetė tokios galimybės.
Švedijos vyriausybė Kijevą dar gegužę informavo apie tai, kad kvies Ukrainos karo lakūnus ir kitą personalą treniruotis švedų įmonės „Saab“ gaminamais naikintuvais „Gripen“.
„Kursas apima praktinius skrydžius ir pratimus treniruokliuose, taip pat informacijos pateikimą antžeminei įgulai“, – elektroniniame laiške rašė ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Vakarų sąjungininkų aprūpinti jį moderniais naikintuvais, kad nugalėtų Ukrainą puolančią Rusiją.
Rugpjūčio pabaigoje Danija ir Nyderlandai, o vėliau ir Norvegija paskelbė, kad į Ukrainą pristatys amerikiečių gamybos naikintuvus F-16, tačiau lėktuvai bus išsiųsti tik pilotams gavę reikiamus mokymus.
Jungtinės Valstijos taip pat moko ukrainiečių pilotus valdyti amerikiečių naikintuvus, praneša Portfolio.
Visgi, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, gali būti, kad kol ukrainiečiai gaus modernius naikintuvus, jų nebebus kam valdyti, todėl, norint efektyviai panaudoti turimą techniką, gali tekti kviesti karius iš užsienio. Savanoriai jau dabar kariauja Ukrainos pusėje, tačiau skraidyti F-16 ar „Gripen“ naikintuvais gali tik specialius mokymus praėję profesionalai. Tai suponuoja dvi prielaidas – arba Ukrainos gauti naikintuvai taip ir liks nepanaudoti, kas gerokai apsunkis šalies padėtį fronte, arba prie jų šturvalų sės NATO šalių kariai, kas reikš tiesioginio NATO ir Rusijos konflikto bei, tikėtina, Trečiojo Pasaulinio karo, pradžią. Kadangi Vakarai nuolat kartojo ir kartoja, jog rems Ukrainą kiek reikės, antras variantas atrodo labiau tikėtinas…
