Vilniaus pozicija reitinge stiprėja jau antrus metus
Inovacijų agentūros teigimu, Vilnius pasauliniame „IMD Smart City Index 2026“ reitinge pakilo į 32-ąją vietą tarp 148 miestų ir tapo vieninteliu Baltijos šalių miestu, išlaikiusiu augimą. Lietuvos sostinė per metus pagerino savo rezultatą dviem pozicijomis, o praėjusiais metais šuolis siekė net 13 vietų. Toks judėjimas į viršų siejamas su išlaikomu aukštu tarptautiniu konkurencingumu.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad Vilnius sėkmingai pritraukia investicijas ir kuria palankias sąlygas talentams dirbti bei gyventi. Jo teigimu, tikrasis išmanumas pasiekiamas tada, kai viešoji infrastruktūra ir skaitmeniniai įrankiai vystosi kartu ir atliepia gyventojų lūkesčius.
Ministro vertinimu, pastangos ir investicijos turi būti nukreipiamos visos Lietuvos mastu, nes tik stipri technologijų ekosistema leis šalies miestams tapti dar išmanesniems.
Vilnius lenkia kitus Baltijos miestus, nors pasaulio lyderių trejetas nesikeičia
Vilnius šiemet liko vienintelis Baltijos šalių miestas, kuris nuosekliai augo. Talinas per keturias pozicijas nusileido iki 26-osios vietos, o Ryga smuktelėjo viena pozicija ir užėmė 47-ąją vietą.
Pasaulinio reitingo viršūnėje išliko tie patys miestai kaip ir pernai. Pirmauja Ciurichas ir Oslas, o trečioje vietoje poziciją išlaiko Ženeva.
Miesto infrastruktūra vertinama geriau nei skaitmeniniai sprendimai
Tyrime matyti ryškus skirtumas tarp skirtingų Vilniaus srities įverčių. Infrastruktūra, apimanti sveikatos apsaugą, saugumą ir mobilumą, įvertinta geriau, gavusi BBB, o skaitmeniniai sprendimai įvertinti BB.
Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė Simona Buziliauskienė teigė, kad Vilnius pagal kelis esminius rodiklius viršija savo grupės miestų vidurkius. Gyventojai skaitmenines grynųjų pinigų alternatyvas renkasi labai aktyviai, tam pritaria 71,5 procento vilniečių.
Miesto gyvenimo kokybę stiprina kultūrinė veikla, kurią palankiai vertina 84,6 procento gyventojų, ir lengvai pasiekiamos žaliosios zonos, svarbios 78,7 procento vilniečių. Verslo aplinką palaiko bazinė technologinė infrastruktūra ir interneto greitis, kuriuos palankiai vertina 79,7 procento respondentų.
Augimą lydi būsto, spūsčių ir valdymo skaidrumo iššūkiai
Nors bendras rezultatas gerėja, vilniečiai aiškiai įvardija ir sunkumus. Didžiausiu iššūkiu išlieka būsto prieinamumas, kurį nurodė 62,9 procento gyventojų.
Eismo spūsčių problema šiek tiek sumažėjo, tačiau kas antras vilnietis, arba 50,8 procento, jas vis dar mato kaip didelį trukdį. Didesnio skaidrumo miesto valdyme ir aktyvesnio bendruomenės įtraukimo į vietos valdžios sprendimų priėmimą tikisi 46,8 procento gyventojų.
Bendradarbiavimas įvardijamas kaip tolesnės pažangos pagrindas
Inovacijų agentūra akcentuoja, kad šiuolaikinis miesto valdymas apima daug šalių – ministerijas, agentūras, verslą ir paslaugų teikėjus. Norint, kad miestas taptų tikrai išmanus, būtina derinti visų jų veiksmus.
Geriausiai įvertintų miestų pavyzdžiai rodo, jog sėkmę lemia ne valdžios sutelkimas vienose rankose, o gebėjimas bendradarbiauti. Lyderiaujantys miestai kuria bendras platformas, kuriose visos pusės gali dalytis informacija, koordinuoti investicijas ir kartu siekti bendrų tikslų, išlikdamos lankstios naujovėms.
Šaltinis: ekonomikos ir inovacijų ministerija.
