Vilniuje brangsta viešasis transportas, stovėjimo vietos ir net elektriniai paspirtukai

Paspirtukų ir dviračių dalinimosi platformos kas mėnesį už kiekvieną priemonę turėtų susimokėti po eurą

Dabar vilniečiai įsitikinę, kad sostinės savivaldybė prieš juos susimokė, reikalaudama susimokėti už tai, kad jie tikrąja to žodžio prasme – juda. Nors prieš įvedant taršos mokestį įvažiuojant į senamiestį buvo aiškinama, kad taip neva bus grynesnis Vilniaus oras, dabar norima apmokestinti ir „žaliąjį“ transportą – elektrinius tokių dalinimosi platformų kaip „Bolt“ paspirtukus ir dviračius.

Tiesa, vieno euro mokestis už kiekvieną paspirtuką ar dviratį bus renkamas kas mėnesį ne iš pačių važinėtojų, bet už tai, kad savivaldybė apskritai išduotų leidimus jais važinėti šių transporto priemonių dalinimosi platformoms (šiuo metu tą daro „Bolt“). Tačiau vienaip ar kitaip, bet visus mokesčius iš savo kišenės turės padengti patys vilniečiai, nes paslaugos tiesiog pabrangs – apie tai jau įspėjo ir verslas.

Tačiau savivaldybė, ta pati, kuri savo vado Valdo Benkunsko vardo ir atvaizdo garsinimui atseikės beveik milijoną eurų, staiga pristigo 40 tūkst. eurų sostinės infrastruktūros remontui^[1]. Mat tikimasi, kad iš naujos rinkliavos per metus pavyks surinkti būtent tokią sumą, o ji esą bus panaudojama stovėjimo vietų priežiūrai ir atnaujinimui, papildomų stovėjimo vietų tinklo plėtrai, dviračių takų infrastruktūros tobulinimui ir kt.

Kaip jau kalba „Bolt“ atstovas Lietuvoje Benas Jurlovas, nors tokia praktika kai kuriose savivaldybėse jau nėra naujiena, tačiau Vilniaus siūlomas mokestis esą būtų net keliasdešimt kartų didesnis nei įprasta šiame sektoriuje.

Skelbiama, kad pernai „Bolt“ turėjo apie 3,5 tūkst. elektrinių paspirtukų ir dviračių, o „Ride“ – 1 tūkst. elektrinių dviračių.

Apmokestintas ir viešasis transportas – svarstoma, gal teks išmokti skraidyti

Kai kurie vilniečiai, kalbėdami apie dabartinę situaciją, kurioje jaučiasi nei pakarti, nei paleisti – kai reikia vykti į darbą, esantį kitoje miesto dalyje, o dėl spūsčių ir didelių parkavimosi mokesčių automobiliais dažnu atveju vykti neapsimoka, tuo tarpu nuo šių metų ruošiamasi gerokai pabranginti ir viešąjį transportą, o dabar žadama kainas kelti net ir dalinimosi platformų siūlomiems elektriniams paspirtukams bei dviračiams. Todėl patyliukais svarstoma, gal visai praverstų, matyt, išmokti skraidyti.

Atskleidžiama, kad kone perpus didesnės viešojo transporto kainos vilniečius ketina pasitikti jau nuo liepos, aiškinant, kad neva tokiu būdu ketinama gerinti sostinės viešojo transporto sistemą^[2].

Šiuo metu vienkartinis kelionės bilietas Vilniuje kainuoja nuo 0,65 iki 0,90 euro, o 30 dienų bilietas – 29 eurus. Pagal siūlomą naują sostinės viešojo transporto kainodarą, 30 minučių trukmės bilietas kainuotų 1,25 euro, 60 minučių – 1,75 euro, 1 dienos – 7,5 euro, 3 dienų – 13,5 eurų, 1 mėnesio – 45 eurus, 3 mėnesių – 125 eurus, 12 mėnesių – 480 eurų.

Taigi, sostinės gyventojams, matyt, greitai nebeapsimokės į darbą vykti viešuoju transportu, mat vidutiniškai prisidūrus dar tiek pat, jau galima patogiai sau visą mėnesį po miestą važinėtis ekonomišku automobiliu be rizikos „pražiopsoti“ autobusą.

Preliminariais skaičiavimais, perpus paaugusios kainos į savivaldybės biudžetą turėtų atnešti apie 20 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė sabotuoja „žaliąjį“ transportą?

To nebūtų gana, nors dabar valstybė ir neva skatina persėsti prie mažiau taršių – elektra varomų transporto priemonių ir dar iki 2030-ųjų žaliajam kursui yra numačiusi skirti net 31 mlrd. eurų, sostinei, panašu, ir tai nė motais, o elektromobilių vairuotojai čia skundžiasi ir naikinamomis galimybėmis važiuoti A juostomis, kas ir buvo viena pagrindinių paskatų persėsti į elektromobilį.

Nepaisant to, nuo sausio pradžios įvažiuojant į Vilniaus senamiestį, yra taikoma mažos taršos zona, kurią kertant būtina susimokėti vietinę rinkliavą^[3].

O „vyšnaitė“ ant torto – praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerijos konstatuotas faktas apie tai, kad dar 2020 m. įvedus automobilių taršos mokestį, tarša... nesumažėjo. Bet papildė valstybės biudžetą 130 mln. eurų suma.

Visgi, Vilniui elementariai stokojant keliasdešimties tūkstančių eurų savo infrastruktūros atnaujinimui, staiga iš kišenės ištraukiama beveik 3 mln. eurų naujai miesto viešojo transporto rūšiai – laivams, kuriais bus keliaujama Nerimi. Dar rudenį Vilniaus miesto savivaldybė atskleidė, kad iš viso keliais etapais esą ketinama įsigyti aštuonis laivus, o preliminari kaina už juos sieks maždaug 2,8 mln. eurų^[4].