DI prieinamumas dar nereiškia pranašumo
Dirbtinis intelektas jau seniai nebėra tik technologijų specialistų įrankis. Šiandien jis telpa telefone, veikia el. pašto programose, dokumentuose, skaičiuoklėse ir kasdien naudojamose darbo platformose. Tačiau tai, kad DI tapo lengvai prieinamas, dar nereiškia, jog visi juo naudojasi vienodai efektyviai. Būtent čia ir ryškėja nauja atskirtis – tarp tų, kurie technologiją paverčia realiu darbo įrankiu, ir tų, kurie jos galimybių dar neišnaudoja.
VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Simona Ramanauskaitė pabrėžia, kad darbo rinkoje vis svarbesnis tampa ne pats DI naudojimo faktas, o gebėjimas jį pritaikyti konkrečiai užduočiai[1].
„Pranašumą suteikia ne pats faktas, jog žmogus naudojasi DI, o tai, kaip jis geba jį panaudoti savo darbe“, – pabrėžia ji ir priduria, kad šie skirtumai jau pastebimi organizacijose: vienas darbuotojas, pasitelkęs DI, tą pačią užduotį atlieka gerokai greičiau, o kitas jai skiria daugiau laiko. Pavyzdžiui, sutrumpinęs informacijos paieškos ar tekstų rengimo laiką, darbuotojas gali daugiau dėmesio skirti profesinio vertinimo, sprendimų ir bendravimo su kitais reikalaujančioms užduotims.
Tai reiškia, kad DI vertė slypi ne pačiame įrankyje, o gebėjime jį įtraukti į darbo procesą taip, kad jis iš tiesų taupytų laiką ir paliktų daugiau erdvės žmogaus sprendimams. Profesorės teigimu, šiandien esame pereinamajame etape, tačiau netrukus gebėjimas naudotis DI gali tapti tokiu pat baziniu įgūdžiu, kaip darbas kompiuteriu ar informacijos paieška internete.
Svarbiausi įgūdžiai – aiški užduotis ir kritinis vertinimas
Vienas svarbiausių gebėjimų – mokėti tiksliai suformuluoti užduotį. Kuo aiškiau žmogus supranta, ko tikisi iš DI, tuo didesnė tikimybė gauti naudingą rezultatą. Pavyzdžiui, prašant parengti santrauką, verta iš karto nurodyti, kam ji skirta, kokią informaciją būtina išskirti ir kokio ilgio tekstas reikalingas.
Tačiau net ir gerai pateikta užklausa negarantuoja, kad atsakymas bus teisingas. DI gali suformuluoti sklandų ir įtikinamai skambantį tekstą, kuriame vis tiek pasitaikys netikslumų. Todėl kritinis vertinimas tampa ne mažiau svarbus nei pats naudojimasis technologija.
Darbuotojui tenka patikrinti faktus, įvertinti, ar nebuvo praleistas svarbus kontekstas, ir nuspręsti, ar pateiktas rezultatas apskritai tinkamas naudoti. Kitaip tariant, DI gali padėti parengti medžiagą, tačiau galutinė atsakomybė už jos kokybę lieka žmogui.
Kita svarbi kompetencija – nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas. DI įrankiai keičiasi itin greitai, todėl vieną kartą įgytų žinių nepakanka. Atsiranda naujų funkcijų, keičiasi jų galimybės ir pritaikymo scenarijai, tad darbuotojams vis dažniau teks mokytis ne konkretaus įrankio, o gebėjimo greitai perprasti naujas technologijas.
Svarbus ir kūrybiškumas. Tas pats DI įrankis nebūtinai turi būti naudojamas tik vienai funkcijai. Jei darbuotojas juo įprastai rengia tekstus, galima išbandyti ir kitus scenarijus – paprašyti pasiūlyti klausimų būsimam susitikimui, išskirti trūkstamą informaciją pasiūlyme ar susisteminti kelis skirtingus duomenų šaltinius.
Naudingų DI funkcijų gali būti jau jūsų telefone
DI vis dažniau naudojamas ne atskirose programose, o integruojamas į kasdienes darbo priemones. Jis jau veikia dokumentų rengimo sistemose, skaičiuoklėse, el. pašto programose, užrašų programėlėse ir išmaniuosiuose telefonuose. Todėl pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti naujos platformos paieška – kartais verta pasižiūrėti, kokias funkcijas jau siūlo naudojamas įrenginys.
„Verta pasidomėti, kokių DI funkcijų jau yra naudojamame telefone ar darbo programose, ir išbandyti jas atliekant konkrečią užduotį. Taip lengviau suprasti, kur jos padeda ir kokiais atvejais rezultatas neatitinka lūkesčių“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė ir priduria, kad dalį šių užduočių galima atlikti telefonu, neturint šalia kompiuterio.
Praktikoje tokios funkcijos gali padėti sutvarkyti susitikimo užrašus, sutrumpinti ilgą susirašinėjimą ar parengti informacijos santrauką. Pavyzdžiui, suderinamuose įrenginiuose veikianti „Note Assist“ funkcija gali susisteminti užrašus ir parengti jų santrauką. Vis dėlto prieš siunčiant tokį rezultatą kolegoms svarbu patikrinti, ar teisingai užfiksuoti susitarimai, datos ir sprendimai.
DI vis dažniau pasitelkiamas ir atliekant duomenų apdorojimo užduotis. Lyginant tiekėjų pasiūlymus, galima greičiau surinkti informaciją apie kainas, terminus ir sąlygas į vieną lentelę. Analizuojant klientų atsiliepimus, technologija gali padėti išryškinti dažniausiai pasikartojančias temas.
Pradėti galima nuo vienos konkrečios, pasikartojančios užduoties ir patikrinti, ar DI ją iš tiesų sutrumpina. Taip tampa lengviau atskirti realią naudą nuo situacijų, kai sugeneruotą rezultatą vėliau vis tiek tenka ilgai tikrinti ir taisyti.
Darbo rinkoje keisis ne tik įrankiai, bet ir pati rutinos samprata
Į sparčiai besikeičiančius poreikius reaguoja ir aukštosios mokyklos. Studijų programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik DI technologijų kūrimui, bet ir jų diegimui bei pritaikymui organizacijose. Ne kiekvienai įmonei reikės kurti savo DI modelį – daugeliu atvejų svarbiau bus mokėti pasirinkti tinkamą esamą sprendimą ir suprasti, kaip juo išspręsti konkrečią problemą.
Tai keičia ir požiūrį į būsimus specialistus. Darbo rinkai reikės ne vien programuotojų ar DI modelių kūrėjų, bet ir žmonių, gebančių koordinuoti technologijų diegimą, suprasti jų galimybes bei ribas ir susieti jas su realiais organizacijos poreikiais.
Kinta ir pati rutinos samprata. Ateityje ji greičiausiai bus vertinama ne pagal profesijos pavadinimą, o pagal konkrečią užduotį. Kuo mažiau joje reikia kūrybiškumo, konteksto supratimo, atsakomybės ir žmogaus sprendimo, tuo daugiau jos dalių gali būti automatizuojama.
Todėl svarbiausias klausimas tampa ne tai, ar darbuotojas naudojasi DI, o ar šis įrankis realiai pagerina jo darbą. Vertinant naudą, reikėtų skaičiuoti ne tik laiką, sutaupytą sugeneruojant rezultatą, bet ir pasiruošimą, tikrinimą bei taisymą.
Jei technologija padeda užduotį atlikti greičiau ir kokybiškiau, ji tampa tikru darbo įrankiu. Jei rezultato koregavimas užtrunka ilgiau nei pats darbas, vien DI naudojimas jokio pranašumo nesuteikia. Būtent gebėjimas atskirti šias situacijas ir taps vienu svarbiausių įgūdžių vis labiau DI veikiamoje darbo rinkoje.
