Vėjo energija prisidėjo prie ryškaus kainų kritimo
Praėjusią savaitę elektros rinkoje netrūko ryškių pokyčių. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos smuko 16 proc., o savaitgalį jų lygis buvo itin žemas. Tokį pokytį daugiausia lėmė antroje savaitės pusėje sustiprėjusi vėjo elektrinių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalių regione, kuri sumažino brangesnės elektros poreikį.
Vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje siekė 96 eurus už megavatvalandę (MWh). Didesnė vėjo energijos pasiūla sumažino poreikį naudoti brangesnes dujines elektrines, todėl kainos regione ėmė leistis dar savaitės viduryje. Savaitgalį vidutinė elektros kaina Baltijos šalyse nukrito iki vos 6–9 eurų už MWh[1].
„Trečiadienį vidutinė vėjo generacija siekė 760 MW, tai reikšmingai sumažino brangesnių dujinių elektrinių poreikį. Dėl to elektros kainos regione pradėjo mažėti, o savaitgalį vidutinės kainos Baltijos šalyse siekė vos 6–9 eurų už MWh. Būtent stipresnė vėjo generacija antroje savaitės pusėje buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs 16 proc. mažesnę savaitės vidutinę elektros kainą Lietuvoje“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Vietinė elektros gamyba traukėsi
Nors vėjo energetika išliko pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu Lietuvoje, per savaitę vėjo jėgainės pagamino 110 GWh elektros – 14 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai generacija siekė 128 GWh. Tai reiškia, kad bendras savaitės gamybos kiekis buvo mažesnis, nors atskiromis dienomis stipresnis vėjas padėjo pastebimai sumažinti kainas rinkoje.
Dar ryškesnis kritimas užfiksuotas saulės energetikos sektoriuje. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 35 proc. – nuo 75 iki 49 GWh.
Kitų gamybos šaltinių indėlis buvo gerokai mažesnis. Hidroelektrinės per savaitę pagamino 9 GWh elektros energijos, šiluminės elektrinės – 22 GWh, o kitoms elektrinėms teko dar 14 GWh.
Nepaisant mažesnės savaitinės vėjo ir saulės elektrinių gamybos, būtent atsinaujinančių išteklių situacija tam tikromis dienomis turėjo didelę įtaką kainų svyravimams. Ypač svarbi buvo antroji savaitės pusė, kai išaugusi vėjo generacija regione padidino pigesnės elektros pasiūlą.
Importas šoktelėjo daugiau nei perpus
Mažesnę vietinę gamybą lydėjo gerokai išaugęs elektros importas. Per savaitę į Lietuvą importuota 87 GWh elektros energijos – 54 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu.
Didžiausia importuojamos elektros dalis atkeliavo iš Švedijos – jai teko 50 proc. viso importo. Dar 43 proc. elektros Lietuva gavo iš Latvijos, o 7 proc. – iš Lenkijos.
Tuo pačiu metu augo ir elektros eksportas. Iš Lietuvos į kitas rinkas perduota 50 GWh elektros – 16 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Po 46 proc. viso eksportuoto kiekio buvo nukreipta į Latviją ir Lenkiją, o likę 8 proc. – į Švediją.
Elektros srautų pokyčiai atsispindėjo ir tarptautinių jungčių panaudojime. „LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi siekė 65 proc., o Lietuvos kryptimi – 22 proc. Tuo metu „NordBalt“ jungtis buvo intensyviau naudojama elektros tiekimui į Lietuvą – šia kryptimi jos panaudojimas siekė 49 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.
Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos elektros rinka išlieka glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių sistemomis, o importo ir eksporto apimtys greitai keičiasi priklausomai nuo vietinės gamybos ir kainų situacijos regione.
