Vidurinį išsilavinimą turintys jaunuoliai Lietuvoje susiduria su didžiausia rizika likti už darbo rinkos ribų
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, būtent vidurinį, aukštesnįjį vidurinį ar profesinį, išsilavinimą turintys 15–29 metų Lietuvos jaunuoliai patenka į didžiausią rizikos grupę. 2024 m. net 17,9 proc. šios grupės jaunuolių buvo NEET – nedirbantys, nesimokantys ir nesitreniruojantys.
Tai aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje, gerokai viršijantis ES vidurkį (11,3 proc.). Ekspertai įspėja, kad ši situacija rodo gilų švietimo ir darbo rinkos poreikių neatitikimą[1].
Analizuojant rodiklius matyti aiški tendencija: kuo žemesnis išsilavinimas, tuo didesnė rizika atsidurti NEET grupėje. Tačiau Lietuva pasižymi išskirtine kreive – didžiausią rizikos segmentą sudaro ne mažiausiai, o būtent vidurinį išsilavinimą (ISCED 3–4) įgiję jaunuoliai.
Pagal 2024 m. statistiką:
- mažo išsilavinimo jaunuolių NEET rodiklis Lietuvoje – 15,8 proc.;
- vidurinio – 17,9 proc., aukščiausias visoje ES;
- aukštojo – gerokai žemesnis, apie vidutinį ES lygį.
Tai reiškia, kad profesinio ir bendrojo vidurinio ugdymo absolventai Lietuvoje susiduria su didžiausiais įsidarbinimo barjerais, nepaisant to, kad turėtų būti arčiausiai darbo rinkos poreikių.
Profesinio mokymo kokybė ir kvalifikacijų neatitikimas rinkos poreikiams yra dažniausiai minimos priežastys?
Duomenys rodo, kad išsilavinimo lygis tiesiogiai susijęs su įsidarbinimo tikimybe. Tačiau Lietuva čia išsiskiria neigiamai: vidurinio ugdymo pakopos, įskaitant profesinį mokymą, neužtikrina stabilaus perėjimo į darbo rinką. Tai patvirtina ir platesni Eurostat komentarai apie visos ES tendencijas, kuriose pabrėžiama, kad nepakankamos kvalifikacijos ir silpni praktiniai įgūdžiai yra viena dažniausių jaunimo NEET priežasčių.
Lietuvos kontekste ši problema turi kelias dimensijas:
- Profesinio mokymo programos dažnai neatitinka regioninių verslo poreikių. Kai kur mokoma profesijų, kurioms paklausa praktiškai išnykusi.
- Darbdaviai nuolat mini bazinių kompetencijų trūkumą – komunikaciją, komandinį darbą, problemų sprendimą.
- Stažuočių sistema išlieka fragmentuota, daugelis praktikų neatveda į realų įsidarbinimą.
- Technologinė pažanga lenkia profesinių mokyklų infrastruktūrą, o jaunuoliai mokomi su pasenusiais įrankiais ar metodikomis.
Ekspertai teigia, kad ši situacija kuria užburtą ratą: vidurinį išsilavinimą turintys jaunuoliai negali įsidarbinti, o darbdaviai neranda tinkamai parengtų darbuotojų.
Norint sumažinti riziką, būtina iš esmės atnaujinti profesinį rengimą
Statistika signalizuoja apie struktūrinę problemą, kurią Lietuvai teks spręsti artimiausiais metais. Kadangi ES yra iškėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti NEET skaičių iki 9 proc., o Lietuva nuo šio rodiklio tolsta, specialistai siūlo kelias strateginės kryptis:
- nuosekliai modernizuoti profesinio mokymo bazę ir integruoti realaus sektoriaus technologijas;
- privalomai įtraukti darbdavius į programų rengimą ir atnaujinimą;
- stiprinti dualinio mokymo modelį – daugiau realių praktikų darbo vietose, mažiau simbolinių;
- įdiegti regioninius įgūdžių žemėlapius, kad mokyklos ruoštų specialistus pagal vietos paklausą;
- suteikti jaunuoliams karjeros konsultavimą dar prieš baigiant mokyklą.
Ekspertai pabrėžia, kad Lietuva turi visas prielaidas sumažinti vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių pažeidžiamumą, tačiau tam reikės ir politinės valios, ir investicijų į kokybišką profesinį mokymą. Kol to nebus padaryta, vidurinę mokyklą ar profesinę įstaigą baigę jaunuoliai ir toliau išliks labiausiai rizikuojančia grupe.
