Vengrija ragina Ukrainą galvoti apie taiką
Šią savaitę pasaulio lyderiai susirinko į kasmetinį Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikimą, kur antradienį prasidėjo pirmoji bendrųjų debatų diena. Jos metu skirtingomis temomis pasisakė nemaža dalis pasaulio valstybių lyderių – ne išimtis ir Vengrijos prezidentė Katalina Novak.
Vengrijos vadovė, kalbėjusi JT Generalinėje Asamblėjoje, palietė dabartinės geopolitinės įtampos bei karo Ukrainoje temą. Savo kalbą vengrų lyderė pradėjo prisimindama audringą savo valstybės istoriją, kurioje taip pat būta karų, okupacijos, priespaudos ir galiausiai – revoliucijos.
„Mes žinome tą pažeidžiamumo jausmą. Žinome, ką reiškia gyventi susiskaldžius ir kokias kančias sukelia karai. Žinome, kokia brangi yra laisvė ir kaip skaudu jos netekti. Dėl šios priežasties, bet kokios priespaudos atmetimas mums tapo instinktu“, – sakė ji[1].
Vengrijos vadovė pabrėžė, kad jos valstybė „aiškiai ir nedviprasmiškai“ smerkia tarptautinės teisės pažeidimus ir išpuolius prieš kitą suverenią valstybę, pažymėdama, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą sugriovė „taikų Europos gyvenimą, sukėlė didžiules kančias ir destrukciją“[2].
Tačiau, akcentuodama tai, kad Vengrija pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei įvertindama Ukrainos laisvės siekį, K. Novak pasisakė prieš tolesnį šio konflikto eskalavimą.
Vengrijos prezidentė paragino valstybes kuo greičiau nutraukti nekaltų civilių žudymą, akcentuodama, kad taika realiai yra pasiekiama tik tada, kai bent viena pusė mato, kad atėjo laikas deryboms.
„Niekas negali nuspręsti už ukrainiečius, kiek jie pasirengę pauukoti aukų, tačiau visų mūsų pareiga atstovauti savo tautos taikos troškimui“, – teigė Vengrijos prezidentė.
Vengrijos vadovė ragina nepamiršti, kad kare labiausiai nukenčia vaikai
Kalbėdama JT Generalinėje Asamblėjoje Vengrijos vadovė pabrėžė, kad karo eskalaciją būtina stabdyti dėl ateities kartų ir teigė, kad kiekviename kare labiausiai pažeidžiami yra būtent vaikai: karas jiems smogia itin skaudžiai, nors būtent jiems labiausiai reikia saugumo ir stabilumo.
„Mačiau, kokias kančias patiria šeimos. Mačiau, ką jos patiria, kai prarandama taika. Susitikau su ukrainiečių ir vengrų žmonėmis, kurie neteko šeimos narių. Susipažinau su ukrainiečių vaikais, kuriems su Vengrijos pagalba ir parama buvo įkurtas vaikų darželis, vaikais, iš kurių karas atima laimingą vaikystę. Todėl mes norime taikos. Mūsų šalyje, Ukrainoje, Europoje, pasaulyje. Taikos ir iš jos iškylančio saugumo“, – kalbėjo K. Novak.
Vengrijos vadovės kalbos apie vaikų saugumą bei gerovę nėra atsitiktinės. Tęsdama savo kalbą ji palietė ir kitus, šiuo metu visam pasauliui aktualius iššūkius, pavyzdžiui, demografijos.
K. Novak sakė, kad jei pasaulis jau dabar nespręs demografinių problemų, artimiausioje ateityje jos turės neišmatuojamą poveikį ekonomikai, visuomenei ir saugumui.
Vengrijos vadovė priminė ir tai, kad jos šalis šias problemas jau sprendžia: prieš kelias dienas baigėsi penktasis Budapešto demografinis aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame šiemet dalyvavo tiek Vengrijos politikos bei visuomenės lyderiai, tiek ir svečiai iš užsienio[3].
Šiame renginyje buvo įvertinta pačios Vengrijos pažanga demografijos klausimu. Kalbėta, kad Vengrijoje santuokų skaičius padvigubėjo nuo 3,6 santuokų 1000 gyventojų 2011 m., iki 7,4 santuokų 2021 m., o tai gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) santuokų vidurkį, kuris tais metais buvo 3,9.
O gimstamumo rodiklis 2021 m. 1,61 gimusio kūdikio vienai moteriai taip pat yra didesnis už ES vidurkį, kuris siekia 1,53 kūdikio moteriai. 2011 m. Vengrijoje šis rodiklis taip pat buvo rekordiškai žemas ir siekė tik 1,23 kūdikio moteriai.
V. Zelenskis taip pat dalyvauja JT Generalinėje Asamblėjoje
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu viešintis Niujorke, taip pat pasisakė Asamblėjoje. Jis ragino pasaulio valstybes ir jų lyderius susitelkti prieš Rusijos agresiją.
„Dabartinio karo prieš Ukrainą tikslas yra paversti mūsų žemes, mūsų žmones, mūsų išteklius, ginklu prieš jus, prieš tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą tvarką. Daug vietų Generalinės Asamblėjos salėje gali likti tuščių, jei Rusijai pavyks įvykdyti savo klastą ir agresiją“, – sakė V. Zelenskis[4].
V. Zelenskis pasinaudojo 15 minučių, kurios yra suteikiamos kiekvienam kalbėtojui, kad dar kartą apkaltintų Rusiją terorizmu ir genocidu, jis akcentavo ir ukrainiečių vaikų išvežimą iš šalies, priminė ir tai, kad Rusija ginkluoja pasaulinę prekybą maistu ir atsisako atgaivinti Juodosios jūros regiono grūdų sandorį.
„Ginklavimasis turi būti pažabotas, karo nusikalėliai turi būti nubausti, deportuoti žmonės turi grįžti namo, o okupantai turi grįžti į savo žemę. Turime būti vieningi, kad tai padarytume, ir mes tai padarysime“, – sakė jis.
Skelbiama, kad vėliau, šio vizito JAV metu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu.
JT Generalinei Asamblėjai skiriamas didelis dėmesys, tačiau jos galimybės ribotos
JT Generalinė Asamblėja yra vienas iš šešių pagrindinių JT organų, kuriame valstybės narės susirenka aptarti ir priimti sprendimus įvairiais tarptautiniais klausimais.
Įprastai, Generalinė Asamblėja yra platforma, kurioje jos narės gali dalyvauti atvirose diskusijose įvairiais pasauliniais klausimais, tokiomis temomis kaip tarptautinė taika ir saugumas, žmogaus teisės, vystymasis, klimato kaita ir kt.
Valstybės narės naudojasi Generaline Asamblėja ir tam, kad priimtų rezoliucijas įvairiais klausimais. Rezoliucijos gali būti susijusios su taikos palaikymo misijomis, humanitarine pagalba, žmogaus teisių klausimais, vystymosi tikslais ir kitomis pasaulinėmis problemomis.
Nors Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra teisiškai privalomos, jos turi politinę reikšmę ir gali daryti įtaką tarptautinei bendruomenei. Vis dėlto, iš esmės keisti krizinių, pavyzdžių, agresyvių konfliktinių situacijų, jos negali.
Generalinė Asamblėja gali tik prisidėti prie tarptautinės teisės plėtojimo, priimdama minimas rezoliucijas ir deklaracijas teisiniais klausimais, ji taip pat prižiūri Tarptautinės teisės komisijos darbą. Pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą tenka JT Saugumo Tarybai.
Generalinėje Asamblėjoje kiekviena valstybė narė, nepriklausomai nuo jos dydžio ar galios, turi vienodą balsų skaičių. Būtent todėl ji yra demokratiškesnis valdymo organas, palyginti su ta pačia JT Saugumo Taryba, kurioje galios pasiskirstymas yra kitoks.
