Siūlo dar trims mėnesiams pratęsti nepaprastąją padėtį
Seimas po pateikimo vėl pritarė siūlymui Lietuvoje pratęsti nepaprastąją padėtį. Jau beveik metus laiko nesibaigiantis šis teisinis režimas pradeda kelti vis daugiau klausimų, o Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad tiek kariuomenės pasitelkimui, tiek sienų kontrolės stiprinimui nepaprastosios padėties nereikia – tam užtektų ir esamo reguliavimo. Tuo tikslu opozicija sumanė inicijuoti specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymą, kuriai būtų suteikta teisė dirbti ir su valstybinėmis bei tarnybinėmis paslaptimis.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Seimas galutinai priims jau gruodžio 13-ąją, o ją siūloma pratęsti dar trijų mėnesių laikotarpiui.
„Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ nuo gruodžio 1 dienos vykdo skrydžius maršrutu Minskas–Dubajus. Kaliningrado oro uostas paskelbė atviro dangaus programą ir neatmestina, kad dalis šiomis kryptimis atvykstančių asmenų gali būti nukreipti arba instrumentalizuoti neteisėtam patekimui į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną. Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos Respublikos mastas taip pat nemažėja. Šiais metais yra neįleista apie 11 tūkst. migrantų, fiksuojama apie 500 fizinio barjero gadinimo atvejų. Apibendrindami matome, kad grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai“, – pristatydama projektą teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė[2].
Nepaprastąją padėtį siūloma įvesti visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika, taip pat prie Lietuvos Respublikos sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (pasienio kontrolės punktuose tarptautiniuose oro uostuose, atvirame tarptautinei laivybai uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio pasienyje įsteigta vieta, kurioje įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka patikrinimus).
Nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo nuo gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių iki 2023 m. kovo 16 d. 24 valandos 00 minučių.
Būtų užtikrinamas valstybės rezervo naudojimas
Jeigu nepaprastoji padėtis būtų vėl pratęsta, jos metu būtų taikomos šios priemonės[2]:
- Valstybės rezervo naudojimas siekiant užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir (ar) persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas; siekiant pašalinti kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.
- Valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, tam pasitelkiant Lietuvos kariuomenę.
- Užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vyksta laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų.
- Užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas. Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
- Teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Už nepaprastosios padėties pratęsimą po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 8 ir 34 parlamentarai susilaikė.
Jokių ataskaitų apie rezervo naudojimą nėra
A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad nepaprastosios padėties režimas itin palankus norint naudotis valstybės rezervo lėšomis, mat visoms išvardytoms priežastims kaip antai kariuomenės pasitelkimui, sienų kontrolei, migracijos politikai ir vizų režimui yra taikomi specialūs teisės aktai, kurių dalis buvo griežtinti siekiant užtikrinti sienų saugumą.
Visgi, parlamentarė atkreipė dėmesį, kad nepaprastosios padėties režimui skaičiuojant beveik metus, vis dar nėra jokios ataskaitos iš Vyriausybės apie rezervo lėšų panaudojimą.
„Tas ir paskatino mūsų su kolegomis siūlymą kurti specialią kontrolės komisiją. Beje, šios komisijos buvimas numatytas Nepaprastosios padėties įstatyme, tačiau I. Šimonytės vyriausybė niekuomet jos nėra pasiūliusi įkurti pati, kuomet atneša nutarimus dėl nepaprastosios padėties paskelbimo į Seimą priėmimui. Deklaruoti skaidrumo standartai kažkur išgaravo? Ar materializavosi į Kreivio ir viceministro akcijas?“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.
Inicijuoja specialią kontrolės komisiją
Ketvirtadienį Seimo opozicija įregistravo nutarimo projektą dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo[4]. Parlamentarai komisiją siūlo sudaryti iš 13 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.
Specialiajai komisijai svarstoma suteikti įgaliojimus gauti iš visų valstybės valdžios institucijų dokumentus, duomenis ar žinias, net ir tuo atveju, jeigu tai yra valstybės ar tarnybinė paslaptis.
Taip pat siūloma komisijai leisti gauti iš visų valdžios institucijų raštiškus paaiškinimus ar pažymas komisijos tiriamais klausimais. Parlamentui pritarus, komisija galėtų kviesti į savo posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus[4].
Komisijai būtų leidžiama susiderinus su Generaline prokuratūra, Valstybės kontrole, Valstybės saugumo departamentu (VSD) ar valstybės institucija, kuri atlieka kvotą ar parengtinį tardymą, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla ar kitais dokumentais.
Panašių klausimų dėl valstybės rezerve esančių lėšų panaudojimo kilo ir po Seimo pritarimo nepaprastosios padėties įvedimui nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 16 d. Tąkart po A. Širinskienės svarstymais dėl valdantiesiems suteiktų galimybių taškyti valstybės lėšas pakomentavęs advokatas Ignas Vėgėlė rėžė, kad jo žiniomis susirinkti informaciją apie rezervo lėšų panaudojimą yra itin sunku, o kai kuriais atvejais – net neįmanoma.
