<h2>Seimas pritarė nepaprastosios padėties pratęsimui </h2>
<p>Antradienį Seimui vėl pratęsus nepaprastąją padėtį, parlamentarai jau kraipo galvas ir svarsto, ar toks nuolatinis nepaprastosios padėties pratęsinėjimas nepaverčia jos jau „įprastąja padėtimi“. Opozicijos atstovams kyla klausimų, ar užmojis vis pratęsti šią padėtį nėra tik tam, kad paprasčiau būtų galima naudoti valstybės rezervo lėšas, mat visų užsibrėžtų tikslų galima pasiekti ir kitais teisės aktais.</p>
<p>Prielaidas dėl lengvesnio valstybės rezervo lėšų naudojimo garsiai išsakiusi ir paprašiusi įvardinti, kaip tos lėšos yra naudojamos, parlamentarė Agnė Širinskienė sulaukė arogantiško premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymo pačiai pasitikrinti informaciją apie lėšų panaudojimą.</p>
<blockquote>
<p>„Esminis pokytis, lyginant su dabar galiojančia tvarka, kad apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis. Kitas dalykas yra susijęs su įvairių Rusijos ir Baltarusijos propagandinių televizijos kanalų transliacija ir retransliacija, kuri dabartiniu Seimo nutarimu yra uždrausta. Mes esame aptarę, kad tokio pobūdžio ribojimai turėtų būti perkelti į Visuomenės informavimo įstatymą. Kiek man yra žinoma, Kultūros komiteto pirmininkas tokias pataisas yra paruošęs ir pasirengęs įregistruoti artimiausiu metu“, – pristatydama projektą teigė I. Šimonytė[1].</p>
</blockquote>
<p>Taigi dabar nepaprastoji padėtis įvedama: visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (įsigalioja rugsėjo 19 d.).</p>
<p>Nepaprastoji padėtis įvedama nuo rugsėjo 16 d. 00 valandų 00 minučių iki gruodžio 16 d. 24 valandos 00 minučių. Už Seimo nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ balsavo 68 Seimo nariai, 5 buvo prieš ir 26 parlamentarai susilaikė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-106.png" alt="" /></p>
<h2>Stiprinama sienos apsauga, griežtinamas vizų išdavimas</h2>
<p>Nepaprastąja padėtimi sustiprinama valstybės sienos apsauga, sugriežtinamas užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per LR teritoriją laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų. </p>
<p>Griežtinamas užsieniečių vizų režimas. Stabdomi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymai išduoti vizas ir sprendimų priėmimas dėl šių prašymų LR vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja URM.</p>
<p>Siekiant užtikrinti saugumą teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, tikrinamos transporto priemonės ir asmenys bei jų bagažas.</p>
<h2>Įtaria, kad taškomas valstybės rezervas</h2>
<p>Tačiau didžiausią nerimą parlamentarams kelia tai, kad nepaprastosios padėties metu yra taikomos specialios priemonės, pavyzdžiui, galimybė naudoti valstybės rezervą siekiant „užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir (ar) persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas“. </p>
<p>Prieš nepaprastosios padėties įvedimą balsavusi A. Širinskienė pastebėjo, kad visų kitų tikslų be valstybės rezervo naudojimo įmanoma pasiekti ir kitais keliais, nebepratęsinėjant nepaprastosios padėties, todėl ji posėdžio metu pasiteiravo premjerės, kiek valstybės rezervo jau yra panaudota per ankstesnes nepaprastąsias padėtis. </p>
<blockquote>
<p>„Atsakymas buvo labai trumpas: susirinkit informaciją pati. Va taip būna, kai ištratini pinigus ir baisu garsiai pasakyt“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sirinks.jpg" alt="" /></p>
<p>Po šiuo politikės įrašu netruko atsirasti ir advokato Igno Vėgėlės komentaras. Jo nuomone, toks I. Šimonytės atsakas nėra netikėtas, mat susirinkti informaciją apie rezervo lėšų panaudojimą yra itin sunku, o kai kuriais atvejais – net ir neįmanoma. Tad tokia frazė iš premjerės lūpų, tikėtina, neišsprūdo veltui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vegele-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galima riboti ir kitais teisės aktais</h2>
<p>Nors balsų dauguma Seimas ir pritarė sprendimui pratęsti nepaprastąją padėtį, opozicija negailėjo kritikos strėlių jau įprastu tapusiam nepaprastosios padėties teisiniam režimui, kuris galimai naudingas tik patiems valdantiesiems.</p>
<blockquote>
<p>„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis[4].</p>
</blockquote>
<p>A. Mazuronis kreipėsi ir į premjerę I. Šimonytę, reikalaudamas atsakymo, ar išties nepaprastosios padėties pratęsimas yra reikalingas tik dėl galimybės naudoti valstybės rezervą. Parlamentaras pabrėžė, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos sieną yra „nauja realybė“, prie kurios teks prisitaikyti.</p>
<p>Tikslo pratęsinėti nepaprastąją padėtį teigė nematantis ir Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis galima reguliuoti šią krizę. R. Žemaitaičiui aišku – kitais teisės aktais nepasisavinsi pinigų, tad nepaprastoji padėtis tam ir reikalinga[4].</p>
<h2>Opozicijos nuomonė nebuvo vieninga</h2>
<p>Visgi, nepaprastosios padėties pratęsimui pritarė „valstietis“ Giedrius Surplys. </p>
<blockquote>
<p>„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – teigė jis[4].</p>
</blockquote>
<p>Nesipriešino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas, tačiau tuo pačiu jis turėjo ir pastabų – pavyzdžiui, lieka neaišku, kurie Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus neįleidžiami. Tam esą reikia aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos asmuo bus arba nebus įleidžiamas į Lietuvos teritoriją.</p>
<h2>Pasak pačios premjerės, situacija nėra normali</h2>
<p>Tuo tarpu I. Šimonytė neslepia, kad rezervo lėšos reikalingos priimant karo pabėgėlius, kurių šiuo metu yra apie 60 tūkst.</p>
<p>Į tokius parlamentarų klausimus, ar nepaprastoji padėtis Lietuvoje jau netampa įprasta padėtimi, premjerė atsakė, jog situacija šalyje dar nėra normali.</p>
<blockquote>
<p>„Rezervo naudojimas susietas su labai konkrečiais poreikiais, tie konkretūs poreikiai yra Ukrainos karo pabėgėliai ir tai nėra normali padėtis, tai yra 60 000 žmonių, kurie atvyko per pakankamai trumpą laiko tarpą, ir mes nežinome, kada jie galės grįžti namo, reikia jais rūpintis, reikia lėšų“, – teigė Vyriausybės vadovė[5].</p>
</blockquote>
