Seimas uždegė žalią šviesą
Seimas pritarė Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įtvirtinti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą be tikslo platinti[1].
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 70 Seimo narių, prieš – 46, susilaikė 10. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šių projektų paprašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Skandalingam sprendimui dėl kanapių dekriminalizavimo Seimas ryžosi iš karto po to, kai buvo paviešinti šokiruojantys Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys (NTAKD), bylojantys, kad narkotikų vartojimo mastai Lietuvoje įgauna milžinišką pagreitį.
Kas penktas jaunuolis, panorėjęs narkotikų, jų gautų vos per parą
NTAKD paskelbė, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik pusė šalies jaunų žmonių, kuriems buvo pasiūlyta išbandyti narkotikų, su pasiūlymu sutiko.
Tyrimo metu nustatyta ir daugiau nerimą keliančių ženklų – narkotinių medžiagų vartojimą jaunimas dažniausiai renkasi iš neturėjimo ką veikti ar norėdamas pritapti prie savo bendraamžių.
Akivaizdu, kad narkotikų prieinamumas auga, tačiau užuot ieškojęs būdų kaip tam užkirsti kelią, Seimas galutiniai ruošiasi dekriminalizuoti kanapes.
NTAKD skelbia atlikęs papildomą 2021 m. vykdyto bendrosios populiacijos tyrimo duomenų analizę, kuria siekta geriau pažinti 15–29 m. amžiaus asmenų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius. Tyrimo rezultatai, lengvai tariant, pribloškė, mat atskleidė, jog vos 14,1 proc. šalies jaunimo niekada gyvenime nevartojo narkotikų[4].
Tuo tarpu net 46,8 proc. 15–29 m. amžiaus jaunimo teigė kada nors siūlę pabandyti narkotikų, o 46,2 proc. apklaustų respondentų sutiko tai padaryti. Tyrimas atskleidė ir tai, kad narkotinės medžiagos tampa vis labiau prieinamos – kas penktas jaunuolis patikino, jog norėdamas jų gautų per 24 val. laikotarpį, o štai tik daugiau nei trečdaliui pasirodė, jog ši užduotis būtų neįmanoma.
Paaiškėjo, jog lengviausia būtų gauti kanapių.
Nustatyta, kad bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 23,4 proc. jaunuolių, o dažniausiai vartojamo narkotiko titulą gavo kanapės (bent kartą gyvenime vartojo 22,7 proc. respondentų). Kiek rečiau jaunimas vartojo ekstazį (3,1 proc.), kokainą (2,8 proc.), amfetaminą (2,4 proc.), LSD (2 proc.), haliuciogeninius grybus (1,8 proc.), opioidus (0,5 proc.)[4].
NTAKD atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad narkotikus dažniau vartojo vyrai (31,3 proc.) nei moterys (15,3 proc.).
Vartojimą lemia siekis pritapti?
Paaiškėjo, kad tarp išbandžiusių narkotikus daugiau buvo tų, kurie turi narkotikus vartojančių draugų, o tai rodo ir jaunimo pasirinkimą dažniau išbandyti narkotikus draugų rate (72,8 proc.), kiek rečiau psichoaktyvios medžiagos yra vartojamos lankantis diskotekose bei naktiniuose klubuose (31,2 proc.) bei kavinėse ir baruose (21,4 proc.)[4].
Jaunuoliai, kurie nei karto nesusigundė išbandyti narkotikų, kaip pagrindines to priežastis nurodė, jog narkotikai jų tiesiog nedomina arba suvokė neigiamą jų poveikį sveikatai ir baimę tapti priklausomam. O štai narkotikus vartojantis jaunimas palankiau žvelgė ir į narkotikų dekriminalizavimą, sutiko, kad už mažų kiekių turėjimą savo reikmėms, turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Atsižvelgdamas į tendencijas, jog narkotikų vartojančių asmenų kiekis vis labiau auga, NTAKD siūlo žengti kiek kitu keliu ir apsvarstyti prevencinių programų galimybes, psichinei ir fizinei sveikatai palankų jaunuolių užimtumą ir laisvalaikio praleidimo būdus jau pabaigus mokyklą.
Pateikti duomenys nenoromis kviečia susimąstyti, kas bus, jei rudenį bus galutinai dekriminalizuoti maži kiekiai narkotinių medžiagų? Juk likusiai jaunuolių daliai, teigusiai, kad per 24 val. laikotarpį šiems panorėjus narkotinių medžiagų nepavyktų gauti, tai atvertų kelią į dažnesnį psichoaktyvių medžiagų vartojimą.
Štai kiek anksčiau pasirodė to paties NTAKD duomenys apie visuomenėje augančius narkotikų vartojimo kiekius, o medikai skambino pavojaus varpais, kad narkotikai tampa vis labiau pavojingi, nes dažnai parduodami su priemaišomis. Kai kurie iš jų net teigė, kad nekenksmingų narkotikų nėra – po mažų kiekių visuomet toliau seka didesni.
Agresyviai stumia kanapių dekriminalizavimo projektą
Nepaisant vis didesnio jaunimo įsitraukimo į narkotikų vartojimą, valdantieji agresyviai toliau stumia kanapių dekriminalizavimo projektą. Ir šį kartą – sėkmingai. Dar prieš svarstant šį klausimą Seime, šalies premjerė Ingrida Šimonytė net pareiškė nematanti kliūčių, dėl kurių įstatymas, naikinantis baudžiamąją atsakomybę už mažų kiekių marihuanos turėjimą, neturėtų būti svarstomas[5].
Vyriausybės vadovė sakė, kad tinkamo laiko tam gali ir neatsirasti, o štai Ukrainos pavyzdys, kai ši karo metu ratifikavo Stambulo konvenciją, rodo, kad net ir karo metu „kažkaip randama tam laiko“.
Pirmadienį į Seimo salę sugrįžus nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo įstatymo pataisoms ir Laisvės frakcijos atstovei Aušrinei Armonaitei pristačius teisės akto pakeitimus, juos kaipmat sukritikavo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Mes nesame kritiškai vartojanti šalis, tai reiškia, kad mūsų reglamentavimas yra efektyvus ir galbūt geriau nei kitose šalyse atgraso nuo vartojimo. <…>. Ar jūs pasiryžusi prisiimti atsakomybę už žmonių likimus, už žmonių gyvybes, nes vis dėlto augant narkotikų vartojimui po įstatymo priėmimo, tikėtina, kad turėsime ir mirčių?“ – sureagavo politikė[6].
Tačiau A. Armonaitė laikosi pozicijos, jog sprendimas dekriminalizuoti kanapes, priešingai, padėtų gydyti priklausomybių turinčius asmenis. Pasak jos, Estija tokį žingsnį padarė atsižvelgdama į reikšmingai didelį perdozavimų skaičių.
Kanapių dekriminalizavimo klausimas Seimo salę pasiekė birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir buvo pristatytas kaip „politinis kompromisas“. Juo siūloma už baudžiamą veiką numatyti administracinę atsakomybę ir už mažų kiekių kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms skirti įspėjimą arba 30–250 eurų baudą.
Kaip jau minėta, pirmąjį svarstymo etapą Seime šis projektas jau įveikė. Galutinai įteisinti įstatymo projektą bus siekiama rudenį.
