Lietuvoje registruotų vandenilinių lengvųjų (M1 klasės) automobilių skaičius per trejus metus išaugo tik simboliškai
Naujausi Susisiekimo ministerijos ir „Regitros“ duomenys rodo, kad 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje registruota 5 vandeniliu varomos lengvosios (M1 klasės) transporto priemonės. Iš jų vos 1 yra grynai vandeniliu varomas automobilis, o dar 4 – transporto priemonės, kuriose vandenilis naudojamas kartu su elektra. [1]
Tai reiškia, kad bendras tokių M1 klasės transporto priemonių skaičius Lietuvoje išlieka itin mažas. Lyginant su visu lengvųjų automobilių parku, kuris viršija 1,9 mln., ši dalis yra praktiškai nepastebima.
Palyginimui, vien tik grynųjų elektromobilių (taip pat M1 klasės) Lietuvoje jau yra daugiau nei 25 tūkstančiai. Tai rodo aiškų skirtumą tarp technologijų, kurios realiai naudojamos kasdien, ir tų, kurios kol kas dar tik skinasi kelią rinkoje.
Infrastruktūra buvo planuojama dar 2023 metais
Kaip 2023 m. skelbė portalas „Delfi“, remdamasis ELTA informacija, tuo metu Lietuvoje buvo registruotas vos vienas vandeniliu varomas lengvasis (M1 klasės) automobilis. Tuo pačiu buvo pristatyti planai iki 2026 metų įrengti 4 viešąsias vandenilio pildymo stoteles.[2]
Tuomet Susisiekimo ministerija nurodė, kad šie projektai bus finansuojami iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), o pirmasis vandenilio pildymo punktas galėtų atsirasti jau 2024 metų pabaigoje.
Ministras Marius Skuodis tuo metu teigė, kad tai turėtų tapti naujo etapo pradžia transporto sektoriuje ir sudaryti galimybes rinktis daugiau alternatyvių degalų. Vis dėlto, vertinant dabartinius M1 klasės automobilių skaičius, reikšmingo proveržio kol kas nefiksuojama.
Be infrastruktūros ir realios pasiūlos vandenilinių automobilių rinka nesiformuoja
Remiantis dabartiniais duomenimis, galima teigti, kad vandenilio technologija lengvųjų (M1 klasės) automobilių segmente Lietuvoje kol kas nėra plačiai paplitusi. Viena pagrindinių priežasčių – ribota infrastruktūra ir labai nedidelė pasiūla rinkoje.
Skirtingai nei elektromobiliai, kurių įkrovimo tinklas Lietuvoje sparčiai plečiamas, vandenilio pildymo galimybės išlieka labai ribotos arba praktiškai neprieinamos kasdieniam vartotojui.
Tai atsispindi ir statistikoje: elektromobilių (M1 klasės) skaičius jau skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių, tuo tarpu vandeniliu varomos transporto priemonės – vos vienetais. Tokia situacija rodo, kad ši technologija Lietuvoje kol kas išlieka ankstyvoje vystymosi stadijoje.
