Tik nedidelė dalis savivaldybių užtikrina visą senjorams reikalingų paslaugų spektrą
Valstybės kontrolės auditas rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms reikalingos socialinės paslaugos nėra vienodai prieinamos visoje šalyje. Nors formaliai sistema egzistuoja, realybėje tik dalis savivaldybių užtikrina visų pagrindinių paslaugų teikimą.
2024 metų duomenimis, visas svarbiausias paslaugas – pagalbą į namus, transporto organizavimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir psichosocialinę pagalbą – teikė tik 14 iš 60 savivaldybių. Tai reiškia, kad daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose savivaldybių bent viena iš šių paslaugų nebuvo prieinama.
Šios paslaugos laikomos esminėmis siekiant, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų gyventi savarankiškai ir išlikti aktyvūs. Kai jų trūksta, didėja rizika, kad žmogus greičiau praras savarankiškumą ir taps priklausomas nuo institucinės priežiūros.
Daugelyje savivaldybių nepasiekiami net minimalūs paslaugų standartai
Auditas taip pat atskleidė, kad dalis savivaldybių ne tik neteikia visų paslaugų, bet ir nepasiekia net minimalių normatyvų. Tai ypač matoma srityse, kurios tiesiogiai susijusios su kasdieniu gyvenimu.
Pagalbos į namus paslaugos nepasiekia nustatyto lygio 18 proc. savivaldybių, transporto organizavimo – 33 proc., socialinių įgūdžių ugdymo – 46 proc., o psichosocialinės pagalbos – net 76 proc. savivaldybių. Be to, 65 proc. savivaldybių apskritai neteikia psichosocialinės pagalbos, o 63 proc. – socialinių įgūdžių ugdymo paslaugų.
Tokie skaičiai rodo, kad dalyje Lietuvos senjorai neturi galimybės gauti net bazinių paslaugų. Tuo metu kitose savivaldybėse situacija yra geresnė, tačiau bendro, visiems vienodo paslaugų lygio šalyje nėra.
Skirtumai tarp savivaldybių rodo sisteminį netolygumą, o ne pavienius atvejus
Valstybės kontrolė pažymi, kad socialinių paslaugų sistema Lietuvoje labiau orientuota į jau atsiradusias problemas, o ne į prevenciją. Dėl to paslaugos dažniausiai teikiamos tada, kai žmogus jau nebegali pasirūpinti savimi.
Be to, 56 iš 60 savivaldybių nenumato konkrečių priemonių šių paslaugų plėtrai. Tai reiškia, kad net ir esami skirtumai artimiausiu metu gali išlikti arba didėti.
Audito duomenimis, 29 proc. vyresnio amžiaus žmonių nurodė turėję socialinių paslaugų poreikių, tačiau jomis nepasinaudojo. Dažniausios priežastys – nežinojimas apie paslaugas, kaip jas gauti, arba nedrąsa kreiptis.[1]
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad paslaugų prieinamumas Lietuvoje vis dar priklauso ne tik nuo žmogaus poreikio, bet ir nuo jo gyvenamosios vietos.
