Vienintelė išimtis tarp 60 savivaldybių
Kai visos Lietuvos savivaldybės 2025 metais sugebėjo išlaikyti finansinę drausmę, Rokiškio rajonas atsidūrė išskirtinėje situacijoje. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas parodė, kad būtent ši savivaldybė vienintelė pažeidė fiskalinės drausmės taisyklę, kuri nustato, kokio dydžio deficitą gali turėti savivaldybių biudžetai.
Dar prieš metus Fiskalinės stebėsenos centras buvo perspėjęs, kad Rokiškio rajonui kyla rizika neįvykdyti šių reikalavimų. Tuomet tai buvo tik prognozė, tačiau metų pabaigoje atliktas faktinis vertinimas parodė, kad rizika tapo realybe. Nors savivaldybė surinko daugiau pajamų nei buvo planuota, išlaidos augo dar sparčiau, todėl galutinis rezultatas neatitiko teisės aktuose nustatytų ribų[1].
Šis faktas išskiria Rokiškį visos Lietuvos mastu, nes likusios 59 savivaldybės fiskalinės drausmės taisyklių laikėsi. Todėl Rokiškio atvejis tapo svarbiu pavyzdžiu, kaip net ir vienas didesnis finansinis sprendimas gali turėti reikšmingos įtakos visam savivaldybės biudžetui.
Kas nulėmė pažeidimą?
Pasak pačios savivaldybės, pagrindinė problema buvo susijusi su vienu investiciniu projektu, kurio įgyvendinimo kaina gerokai išaugo. Projekto vertė padidėjo tiek, kad jo užbaigimui teko ieškoti papildomo finansavimo ir skolintis daugiau, nei buvo planuota iš pradžių.
Dėl šios priežasties savivaldybės biudžeto deficitas viršijo leistiną ribą. Tai reiškia, kad problema kilo ne dėl kasdienių savivaldybės išlaidų, tokių kaip švietimas, socialinės paslaugos ar infrastruktūros priežiūra, o dėl konkretaus investicinio projekto finansavimo.
Ekspertų vertinimu, tokios situacijos dažniausiai susidaro tuomet, kai projekto sąnaudos išauga sparčiau nei buvo numatyta planavimo etape. Nors investicijos yra būtinos regionų plėtrai, jų finansavimo rizikos turi būti tiksliai įvertintos, nes net ir vienas didelis projektas gali paveikti visos savivaldybės finansinius rodiklius.
Pirmą kartą bus taikomas korekcinis mechanizmas
Rokiškio atvejis svarbus ne tik dėl paties pažeidimo. Jis tapo pirmuoju praktiniu pavyzdžiu Lietuvoje, kai bus taikomas vadinamasis fiskalinės drausmės korekcinis mechanizmas.
Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybė per dvejus metus privalės kompensuoti susidariusį 1,1 mln. eurų nuokrypį. Kitaip tariant, ateinančiais metais Rokiškio biudžeto rezultatai turės būti geresni nei minimaliai reikalaujama, kad būtų padengtas ankstesnis deficito viršijimas.
Jeigu savivaldybei nepavyktų to padaryti, ji susidurtų su papildomais ribojimais. Vienas svarbiausių – būtų apribotos galimybės naudotis vadinamosiomis lankstumo taisyklėmis, kurios leidžia savivaldybėms daugiau skolintis investicijoms ir vykdyti didesnius plėtros projektus. Todėl artimiausi dveji metai Rokiškiui bus itin svarbūs siekiant atkurti finansinį balansą.
Ką tai reiškia Rokiškiui ir jo gyventojams?
Nors žinia apie fiskalinės drausmės pažeidimą gali skambėti neraminančiai, Valstybės kontrolė pabrėžia, kad Rokiškio finansinė situacija nėra kritinė. Savivaldybė neviršijo nustatytų skolos limitų, o bendras įsiskolinimo lygis išlieka kontroliuojamas. Tiesą sakant, 2025 metais nė viena Lietuvos savivaldybė neperžengė teisės aktuose nustatytų skolos ribų.
Gyventojams tai neturėtų reikšti tiesioginių pokyčių nei viešųjų paslaugų kokybei, nei vietiniams mokesčiams. Mokyklos, socialinės paslaugos, kultūros įstaigos ir kitos savivaldybės funkcijos turėtų veikti įprastai.
Vis dėlto savivaldybei teks atsargiau planuoti ateities projektus ir griežčiau kontroliuoti išlaidas. Tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama investicijų rizikų vertinimui, projektų sąnaudų kontrolei ir ilgalaikiam biudžeto planavimui. Pozityvus signalas yra tai, kad pagal patvirtintą 2026 metų biudžetą Rokiškio rajonas planuoja susidariusį nuokrypį kompensuoti jau šiais metais, todėl tikisi greitai sugrįžti prie visų fiskalinės drausmės reikalavimų vykdymo.
