Prabangus „pasivažinėjimas“ atsiėjo per 1 tūkst. eurų
Pacientų pavėžėjimo sistema, turėjusi padėti gyventojams lengviau pasiekti gydymo įstaigas, atsidūrė po auditorių didinamuoju stiklu. Valstybės kontrolė nustatė atvejų, kai už vos 1,1 kilometro kelionę buvo sumokėta 159 eurai, o vieno paciento pavežimas kainavo net 1 355 eurus. Auditas taip pat atskleidė, kad kai kuriais mėnesiais iki 85 proc. visų šiai paslaugai skirtų lėšų sudarė administravimo išlaidos, o milijonai eurų buvo panaudoti ankstesnių metų skoloms padengti.
Valstybės kontrolės atliktas 2025 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinis auditas parodė, kad pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir finansavimas neužtikrino racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Auditoriai nustatė ne tik neefektyvų maršrutų planavimą ir neaiškią kainodarą, bet ir kontrolės spragas, dėl kurių kilo abejonių dėl kai kurių valstybės biudžeto lėšomis apmokėtų paslaugų pagrįstumo[1].
Administravimas kainavo brangiau nei pati paslauga
Didelę auditorių kritiką sulaukė pacientų pavėžėjimo administravimo išlaidos. 2025 metų liepos–spalio mėnesiais jos sudarė nuo 75 iki 85 proc. visų pacientų pavėžėjimui skirtų asignavimų. Tai reiškia, kad didžioji dalis pinigų buvo išleidžiama ne pacientų transportavimui, o sistemos valdymui.
Audito metu taip pat nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo įdiegusi veiksmingų šių išlaidų kontrolės mechanizmų. Be to, tais atvejais, kai paslaugas teikė pati Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), dalis netiesioginių administravimo išlaidų galėjo būti kompensuojama papildomai, todėl faktiniai kaštai buvo dar didesni nei oficialiai pateikiami duomenys.
Problemų rasta ir paslaugų įkainiuose. Nors teisės aktuose buvo nustatytas 75,14 euro valandinis tarifas, 2025 metų spalio–gruodžio mėnesiais GMPT taikė savo patvirtintą 104 eurų įkainį. Dėl to per tris mėnesius daugiau kaip 21 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų buvo panaudota nepagrįstai.
Įspūdingos sumos už trumpus maršrutus
Auditoriai nustatė, kad kai kurie pacientų pavėžėjimai buvo organizuojami itin neefektyviai. Vienu atveju pacientui Vilniuje reikėjo nuvažiuoti vos 1,1 kilometro, tačiau automobilis buvo siunčiamas iš Elektrėnų. Dėl to bendras maršrutas išaugo iki 72 kilometrų, o kelionės kaina siekė 159 eurus.
Dar didesnė suma užfiksuota pacientą vežant iš Palangos į Mažeikius. Nors pacientui reikėjo įveikti 109 kilometrų atstumą, paslaugos teikėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų. Bendras nuvažiuotas atstumas sudarė 670 kilometrų, o valstybė už šią paslaugą sumokėjo 1 355 eurus.
Pasak auditorių, tokie atvejai rodo, kad dabartinis pacientų pavėžėjimo modelis nėra orientuotas į ekonomišką paslaugų teikimą ir neužtikrina efektyvaus valstybės pinigų naudojimo.
Milijonai skirti senoms skoloms padengti
Auditas atskleidė ir finansavimo planavimo trūkumus. Iš 7,76 mln. eurų, skirtų 2025 metų pacientų pavėžėjimo paslaugoms, net 1,98 mln. eurų buvo panaudota dar 2024 metais suteiktoms paslaugoms apmokėti. Kitaip tariant, beveik ketvirtadalis einamųjų metų finansavimo buvo skirta senoms skoloms dengti.
Papildomų klausimų sukėlė ir metų pabaigoje GMPT skirtas 6,2 mln. eurų finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Auditoriai pažymi, kad toks sprendimas priimtas nepaisant to, jog tarnyba tais pačiais metais buvo užfiksavusi 2,2 mln. eurų veiklos perteklių.
Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamai aiškų atsakomybių pasidalijimą tarp valstybės ir savivaldybių organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas. Auditorių vertinimu, aiškesnis funkcijų paskirstymas ir realiomis sąnaudomis pagrįsta kainodara leistų sumažinti administracines išlaidas, efektyviau naudoti valstybės lėšas ir užtikrinti skaidresnį šių paslaugų teikimą.
