Didžiausiu galvos skausmu tampa numatyti verslo liudijimų ribojimai
Darbingo amžiaus gyventojai pasimeta ir nebesupranta – ar valstybė nori, kad žmonės dirbtų ir suneštų kuo daugiau mokesčių į biudžetą, ar priešingai – jai parankūs tik tie, kurie kas mėnesį dirba už fiksuotą vidutinį darbo užmokestį. Mat į mokesčių reformą jau įtraukiami ir tie, kurie dirba su verslo liudijimais, o tai reiškia, kad verslo liudijimo riba tampa 20 tūkst. eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė reikšmingiems mokestiniams pakeitimams, kurie palies tiek smulkiuosius verslininkus, tiek aukštas pajamas gaunančius gyventojus bei investuotojus. Pagrindinis reformos tikslas – kad mokesčių našta labiau priklausytų nuo pajamų dydžio, o ne veiklos formos[1].
Vienas iš ryškiausių pokyčių – verslo liudijimų ribojimas. Jei dabar juo gali naudotis asmenys, kurių pajamos siekia iki 45 tūkst. eurų per metus, tai po reformos ši riba mažėtų beveik perpus – iki 20 tūkst. eurų. Taip siekiama suvienodinti apmokestinimo sąlygas, nes verslo liudijimų turėtojai šiuo metu faktiškai moka tik apie 1,7 proc. pajamų mokesčio, kai samdomi darbuotojai – nuo 5 iki 32 proc. Kita vertus, komitetas atmetė siūlymą nustatyti minimalią 30 dienų verslo liudijimo trukmę.
Aukštas pajamas gaunantys gyventojai susidurs su progresiniu GPM apmokestinimu: iki 6,9 tūkst. eurų per mėnesį – be pokyčių, nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų – 25 proc., o viršijus 11,5 tūkst. eurų – 32 proc. Tai galiotų visoms metinėms pajamoms, išskyrus dividendus. Smulkiesiems individualios veiklos vykdytojams (iki 35 tūkst. eurų per metus) išliktų dabartinės lengvatos, tačiau kiti būtų įtraukti į bendrą progresinę sistemą.
Nauji mokestiniai pokyčiai paliestų visus
Komitetas taip pat pritarė investuotojams palankioms priemonėms: akcijų, laikytų ilgiau nei 5 metus, pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos (anksčiau siūlyta – po 10 metų), o pajamos iš investicinės sąskaitos būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu. Be to, trumpėtų neapmokestinamo nekilnojamojo turto išlaikymo terminas – nuo 10 iki 5 metų.
Kiti pokyčiai palies vartotojus ir įmones. Planuojama padidinti pelno mokestį nuo 16 iki 17 proc., o mažoms įmonėms – nuo 6 iki 7 proc. Taip pat siūloma įvesti 10 proc. mokestį ne gyvybės draudimo įmokoms (išskyrus privalomąjį transporto ir žemės ūkio draudimą). Naujas akcizas lauktų ir saldintų gėrimų: su iki 8 g cukraus – 7,4 Eur/hl, o viršijantiems – 21 Eur/hl.
Be to, būtų naikinamos 9 proc. PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui, malkoms, o viešbučių ir renginių paslaugoms taikomas tarifas grįžtų prie 21 proc. Skaičiuojama, kad dėl visų šių priemonių 2026 m. biudžetas padidėtų 5,7 mln. eurų, o 2027 m. – net 217 mln. eurų.
Sprendimai nesąžiningi: prekybininkas būtų paliekamas su vos 5 tūkst. eurų
Tokių sprendimų logiškumu suabejojo ir pagrindinis protesto prieš visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą Lietuvoje, organizatorius Raimondas Šimaitis[2].
Anot jo, jei nustatoma riba siekia 20 tūkst. eurų, tokiu atveju reiškia, kad jei esi prekybininkas, tai esi paliekamas su maždaug 5 tūkst. eurų per metus.
„Kaip ne kartą minėjau, daugelis Seimo narių neskiria prekybos pajamų nuo paslaugų pajamų. Šios skirtingos pajamų rūšys suplakamos į vieną krūvą!
Juk prekybininkui prekes reikia įsigyti, pagaminti ar užauginti, o tai visiškai skiriasi nuo, tarkime, dainininko veiklos. Juk prekybininkui prekes reikia įsigyti, pagaminti ar užauginti, o tai visiškai skiriasi nuo, tarkime, dainininko veiklos.“ – rėžė R. Šimaitis.
LBAA žodis: kentės smulkieji verslininkai
Savo žodį tarė ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė, rėžusi, kad šiais įstatymo pakeitimais siekiama padidinti mokestinę naštą smulkiajam verslui, o sprendimai priimami skubotai ir neįvertinus realių šių žmonių gaunamų pajamų.
Kaip vieną iš pavyzdžių D. Čibirienė nurodė prekybininko situaciją, kai šio apyvarta siekia 45 tūkst. eurų, o taikydamas 30 % antkainį, „uždirba“ apie 1100 eurų per mėnesį. Tačiau iš šios sumos dar tenka padengti įvairias išlaidas – nuo mokesčių iki prekių broko. Realiai jam lieka apie 700–800 eurų per mėnesį.
„Tai tokiems gyventojams yra didinami mokesčiai. Ir didinimo argumentas buvo dėl to, kad jie daug uždirba, o jie uždirba beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.“ – teigė LBAA vadovė.
