Stebėjosi, kaip gamybininkai gali užtikrinti tokias žemas mėsos kainas
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tiesiogiai išsityčiojo iš Lietuvos žmonių paskelbdamas, kaip pigu šalies parduotuvėse, o piliečiai, besiskundžiantys kainomis, esą nesuvokia maisto produktų gamybos ir prekybos procesų. Ekonomistas rėžė, kad šalies parduotuvėse yra fantastiškai pigu ir kokie visi yra buožės, nesuprantantys, kad gamintojai nesugeba pagaminti prekių dar mažesnėmis kainomis (kurios, pasak jo, jau ir dabar yra neįtikėtinai mažos). Tuo tarpu labdaros pietumis užsiimantys samariečiai parodo kiek kitokią Lietuvą, kurioje vis daugiau asmenų ateina gauti nemokamo karšto maisto, o jų tarpe – vis mažiau taurelės kilnotojų.
N. Mačiulis nepagailėjo kritikos, bet šį kartą ne valdžiai, o patiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, vis dažniau besiskundžiantiems dėl nuolat augančių kainų. Ekonomistas neslėpė, kad nuėjus į maisto prekių parduotuvę, jis liko šokiruotas dėl kainų, tačiau ne jų aukštumu, bet priešingai, žemumu.
Anot jo, viščiukų peteliai be E ir antibiotikų, be gliuteno ir kt. kenksmingų medžiagų, parduotuvės lentynoje kainavo lyg 2,99 euro už kilogramą (o su akcija ir 2,69 euro). Ekonomistas teigė prisimenantis, kaip šių petelių kaina buvo dar mažesnė, tačiau stebina esą ne kylanti kaina, bet tai, po kiek mažai ji kyla.
„Atsimenu tiksliai, kažkada būdavo mažiau nei du eurai, bet mane vis dar šokiruoja – kas ir kaip sugeba taip pigiai sušildyti ir išridenti kiaušinius, užauginti paukščius, nudaigoti, nupešti, supakuoti, atvežti į parduotuvę (ir dar lieka pinigų reklamai ir pelnui). Magija, aš taip niekaip nesugebėčiau“, – rašė N. Mačiulis.
Ekspertas taip pat teigė nesuprantantis ir kaip 400 g pakuotės veršienos ir kiaulienos faršo gali kainuoti vos 1,99 euro. Nepaisant to, tokios pigios mėsos jis pridūrė neperkantis dėl baimės, nes yra įsitikinęs, kad pigesnė mėsa turi „savų paslapčių“. Tačiau brangesnės mėsos lentynos esą šį kartą buvo tuščios – tokia mėsa buvo išpirkta.
Ekspertą nustebino tuščios brangių maisto produktų lentynos
Tačiau ne tik mėsos, bet ir pieno produktų kainos N. Mačiuliui pasirodė menkos. Štai jis pats asmeniškai teigė jau kurį laiką nevartojantis pieno, o vietoje to besirenkantis jo pakaitalą – augalinius gėrimus. Ekspertas neslėpė, kad ryžių ir avižų pienas yra pabrangęs akivaizdžiai ir dabar kainuojantis maždaug 2,5 euro, tačiau jo litro penkių asmenų šeimai esą pakanka visai savaitei, tad „gyventi galima“.
O štai kol skurstantys gyventojai piktinasi, kad nebebus tuoj ir už ką maisto nusipirkti, N. Mačiulis pabrėžė, kad egzotiškų vaisių skyriuje tiesiog buvo iššluoti raudonieji kertuočiai (arba kitaip – drakono vaisiai, angl. „dragon fruit“), kurių vieneto kaina siekia 6 eurus.
„Bet vis tiek galėtų politikai pareguliuoti antkainius ar kainas, gal visai dingtų iš lentynų, nėr čia reikalo buožėms vaisius iš tolimų kraštų gabenti“, – rėžė jis.
Kitas aspektas, šokiravęs ekonomistą, pasirodo, buvo susijęs ne su produktų kaina. Štai, pasirodo, rasti šaldytų koldūnų be svogūnų sudėtyje – misija neįmanoma.
Ekonomistą už tokius pasisakymus internautai tiesiog sutaršė
Tačiau ekonomistas internautų už tokius savo drąsius pasisakymus buvo sutaršytas kaip nesuvokiantis, kad viščiukas turi ne tik petelius, bet ir kitas dalis – pavyzdžiui, krūtinėlę už 12 eurų.
Kiti juokėsi iš eksperto pasisakymų, neva litro avižų gėrimo penkių asmenų šeimai užtenka savaitei laiko, tačiau N. Mačiulis patikino, kad jo šeima geria vandenį, o tokį augalinį pieną esą naudoja tik gaminant košes.
Dar vienas internautas stebėjosi, kaip įtakingiausias šalies ekonomistas apskritai išgyvena nevalgydamas mėsos ir vaisių, kurie, pasak jo, pastoviai išpirkti. Jis kreipėsi į N. Mačiulį klausdamas, kas jam labiausiai padeda įveikiant alkį.
„Kitaip tariant, mažiausiai 10k neto uždirbantis banksteris jokio maisto produktų pabrangimo nepastebėjo ir nepajautė. Jo socialinio burbulo draugai irgi nieko nepastebėjo ir komentaruose surengė varžybas kas dar įmantriau išsi***vos iš tų 260 EUR pensijas gaunančių pensininkų, kurie tuos kainų pokyčius visgi pastebėjo, ir netgi labai skaudžiai“, – kirto kita internautė.
Dvi Lietuvos: vienoje maisto perteklius, kitoje – jo trūkumas
O štai ne visi gyvena taip gerai kaip piešia ekonomistas. Kol vieni maisto pertekliumi atsikrato jį tiesiog išmesdami, kiti yra priversti savaitėmis laukti gardesnio kąsnelio. Praūžus didžiosioms metų šventėms, gyventojai tvarkėsi su po švenčių likusiu maistu: vieni teigė juo pasidalinę su vaikais ir kaimynais, o kiti gaminę tik tiek, kad maisto po to netektų išmesti[2].
Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per metus Lietuvoje išmetama apie 400 tūkst. tonų maisto, kas viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Anot „Maisto banko“ atstovės Miglės Petronytės, iš viso šio išmetamo maisto „išgelbėti“ pavyksta tik apie 6 tūkst. tonų.
„Apie 60 procentų šito maisto iššvaisto namų ūkiai“, – teigė M. Petronytė[2].
Tačiau skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė neslėpė, kad Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos šiuo metu yra apie 20 proc. gyventojų. Jos teigimu, skurstančiųjų padėtis šalyje iš esmės nesikeičia jau daug metų iš eilės.
Labdaros valgyklose daugėja valgytojų, o aukojančiųjų gretos traukiasi
Tuo tarpu kitoje Lietuvoje, į kurią N. Mačiulis nepatenka ir, panašu, nenorėtų nė akies krašteliu žvilgtelėti, viskas nė iš tolo neblizga taip, kaip jis piešia. Ir kainos čia – ne tokios jau ir mažos. Lietuvos samariečių bendrija pastebėjo, kad augant kainoms, daugėja ir ateinančių į labdaros valgyklas suvalgyti karšto maisto, o aukotojų gretos esą mąžta[3].
Štai Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus valgykloje karštos sriubos ir antrą patiekalą kasdien esą gauna 48 „sąrašiniai“ ir apie dešimt atsitiktinių atklydusių asmenų gurgiančiais pilvais.
Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininkas Saulius Mockus teigė, kad tarp ateinančių į paramos valgyklą pastebima vis mažiau taurelę iškelti mėgstančių asmenų. Pasak jo, iš 48 asmenų, kuriems priklauso pagalba pietumis, maždaug apie pusė yra moterys.
Anot S. Mockaus, didžiajai daliai žmonių parama yra reikalinga dėl menkų pensijų, neįgalumo, nepakankamos sveikatos dirbti.
