Slaugai dėmesio trūksta
Lietuvoje vis sudėtingiau tampa surasti prestižinių profesijų, kurių atstovai yra patenkinti ne tik gaunamu atlygiu, bet ir jiems rodomu dėmesiu bei pagarba. Probleminei profesionalų sričiai galima priskirti ir slaugytojus, kurių poreikis Lietuvoje yra milžiniškas, tačiau nei atlygis, nei darbo sąlygos jų netenkina.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, Lietuvoje slaugos specialistų trūksta, o šis trūkumas ateityje bus tik labiau matomas. Šiuo metu yra apie du tūkstančius laisvų slaugytojų darbo vietų, o po dešimties metų jų trūkumas išaugs iki trijų tūkstančių[1].
Nors slaugos studijas renkasi gausus skaičius jaunuolių, baigę mokslus tėvynėje dalis jų išvyksta į užsienio šalis, kurios suvilioja du ar tris kartus didesniu darbo užmokesčiu, palankesniu požiūriu ir pozityvia darbo aplinka. Būtent to stinga Lietuvoje.
Nors planų keisti slaugytojų darbo krūvio ir uždarbio tvarką vyriausybėje yra, o SAM net ir dabar teigia, kad atlyginimai kyla, patys specialistai situaciją vertina kitaip. Dalis teigia, jog atlyginimai pakilo vos keliais eurais, o milžiniškas darbo krūvis neleidžia visokeriopai rūpintis pacientais. Panašu, kad valdžia spjovė į pažadus išspręsti slaugytojų problemas.
Slaugytojų skundų girdėti nenori
Medikų sąjūdžio valdybos narė Vaiva Jankienė sako, kad SAM slaugos departamentui ir skyriui skiria per mažai dėmesio, o tai reiškia, kad profesionalų problemos taip ir lieka neišgirstos.
„Slauga yra pakišta po pirmine sveikatos priežiūra arba apskritai po kilimu ir jos nesimato ir nesigirdi. Slaugytojų atlyginimai yra tiesiog absoliučiai nepakankami, jie nesuteikia jokio orumo. Sunku suvokti tokį dalyką, kad specialistas už tokį sunkų darbą gauna vos daugiau nei minimumą“, – sako V. Jankienė[2].
Kaip pabrėžia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė, Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 m. gairių įgyvendinimo priežiūros komiteto narė Aušra Volodkaitė, slaugytojai dirba daug ir sunkiai, o gauna per mažai[3].
„Nemažai slaugytojų dirba didesniu nei etato krūviu, renkasi darbą švenčių dienomis, naktinius budėjimus, kad atlyginimas užtikrintų galimybę oriau pragyventi“, – sako ji.
LSSO prezidentė akcentuoja, kad nors metų pradžioje ir buvo patvirtinti padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, ne visose įstaigose darbuotojams pavyksta pasiekti, kad papildomos lėšos būtų skiriamos darbo užmokesčiui didinti, o ne kitiems tikslams.
Patys slaugytojai pastebi ir tai, kad darbo užmokesčiai nevienodi ir netolygūs skirtingose įstaigose bei skirtinguose regionuose: kiek geresnė situacija yra tik didžiosiose universitetinėse, respublikinėse, ligoninėse.
Tuo tarpu rajonų, regionų ligoninėse darbo užmokestis yra mažesnis ir dažnai nesiekia net šalies darbo užmokesčio vidurkio. Panaši situacija yra ir slaugos ligoninėse, nors ten slaugytojų darbas yra dar sudėtingesnis, nes ligoniai dažnai visiškai negali pasirūpinti savimi.
Dalis Lietuvos slaugytojų teigia, kad kalbos apie darbo užmokesčio didinimą buvo melas ir pabrėžia, kad atlyginimas padidintas vos keliais procentais, nors visoje šalyje neregėtu greičiu auga prekių bei paslaugų kainos. Kai kuriose įstaigose atlyginimas slaugytojams padidintas net nebuvo, o lėšos buvo panaudotos visai kitais tikslais.
Slaugytojai skundžiasi, kad minimalus atlygis tikrai neatperka ir darbe patiriamų sunkumų, fizinio bei emocinio krūvio. Pastebima, kad didelis skaičius pacientų neleidžia jais visais pasirūpinti visokeriopai, o kai kurie darbdaviai slaugytojams net negeba parūpinti darbo aprangos ar kitų būtinų priemonių.
Tokie sunkumai ne tik kad nepadeda kurti profesinio prestižo, bet iš šios profesinės srities verčia trauktis net labiausiai atsidavusius specialistus.
Slaugos komiteto veiklos – neįminta mįslė
Medikų sąjūdžio valdybos narė V. Jankienė kvestionuoja ir SAM dar 2016 m. įsteigto Slaugos komiteto veiklą ir funkcijas. Ji piktinasi, kad iki šiol nėra viešai skelbiama, kiek komitete yra narių, kas jie tokie ir kodėl jis nesugeba užtikrinti, jog į slaugytojų problemas būtų atsiliepta.
Slaugos komitetą sudaro 18 narių, kurių dalis yra specialistai iš universitetų, ligoninių ir SAM. Komiteto narys, pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus teigia, kad grupė profesionalų rūpinasi strateginiais slaugos politikos klausimais.
„Pagal Slaugos komiteto reglamentą rinktis yra privaloma ne rečiau kaip 2 kartus per metus, tai mes tuos 2 kartus tikrai susirenkame ir dar viršijame. Trumpai aptariame slaugos teisėkūros dalykus, taip pat planuojamas savarankiškų slaugytojų konsultacijų įvedimas pirminiame lygyje. Buvo kalbėta apie slaugos kokybinių rodiklių stebėseną“, – sako A. Šimkus.
Tačiau medikų sąjūdžio valdybos narė V. Jankienė teigia, jog Slaugos komitetas veikia labiau kaip butaforija.
„SAM turėtų būti atskiras departamentas ar skyrius, kuriame turėtų būti geriausi slaugos specialistai, tie, kurie turi viziją, mato, žino ir supranta, ką reikia daryti. Slauga turėtų būti aiškiai įvardijama, nes kol kas tai to nėra“, – tvirtina V. Jankienė.
Pats ministras nežino komiteto funkcijos, nors ir pasirašė įstatymą dėl jo sudarymo
Apie Slaugos komiteto veiklą neseniai paklaustas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atviravo, kad žino mažai. Vis dėlto, būtent jis šių metų balandį pasirašė įsakymą dėl komiteto sudarymo.
„Reikėtų man pasitikrinti, nes yra gausu tų darbo grupių, tų komitetų. Be abejo, yra rizika, kad komiteto kokybė gali vieniems patikti, kitiems ne. Jeigu tai tiesa, kad dirba mažai arba nepatenkinamai, aš pasidomėsiu – ta prasme, taip neturėtų būti“, – sako ministras.
Neaišku, kaip A. Dulkys vertina ir Nacionalinių slaugos politikos gairių siekimo eigą. Šiais metais patvirtinus naujos sudėties Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairių įgyvendinimo priežiūros Komitetą, tikėtasi daugiau proveržio.
„Slaugytojas yra lygiavertis sveikatos priežiūros procesų dalyvis, jo svarba yra neįkainojama. Dėl to, prisipažinsiu, turiu didelių lūkesčių Komiteto darbui, nes esminiai pozityvūs pokyčiai – vertybine, motyvacine ir profesine prasme – galimi tik tuomet, kai juose kartu tiesiogiai dalyvauja tie, kuriuos tie pokyčiai paliečia“, – balandį kalbėjo A. Dulkys[4].
Tuomet ministras teigė, kad Komiteto tikslas yra efektyvus Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairių įgyvendinimas, padėsiantis formuoti slaugytojo profesijos prestižą.
Tačiau susipažinus su slaugytojų realybe tampa aišku, kad profesinio prestižo klausimas nėra prioritetinis. Darbo krūvio ir užmokesčio klausimai aibę metų lieka ignoruojami, o problemas spręsti turinčių komitetų veiklomis, regis, netiki net pats ministras.
