Slaugos ligoninėse per pusmetį drastiškai sumažės vietų
Slaugos ir globos sistemoje – reformos. Tiesa, su tokiomis reformomis, kokių imasi dabartiniai valdantieji, šis žodis netrukus prilygs keiksmažodžiui. Dabar valdžia nusprendė, kad iki 30 proc. šiuo metu slaugos ligoninėse gulinčių pacientų gali gauti paslaugas namuose.
Ką tai reiškia?
Tuštėjančias ligonines ir kraunamą naštą ant artimųjų pečių. Tuo įsitikinęs buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Slaugos – globos reforma yra tikrai reikalinga. Bet tai, kas dabar vyksta, yra jos sabotavimas.
Jei iš tiesų mažinamos slaugos stacionaro lovos, neužtikrinus, kad bus galimybė gauti ambulatorines paslaugas į namus (nes slaugytojų daugiau neatsiras), tai visa našta bus perkelta ant artimųjų, kurie turės išeiti iš darbo, kad galėtų slaugyti artimuosius.
O gal aš klystu?“, – feisbuko socialiniame tinkle rašė A. Veryga[1].
Panevėžyje neliks daugiau kaip 100 slaugos lovų
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje jau visai netrukus neliks daugiau kaip 100 slaugos lovų. Tai reiškia, kad daugiau kaip 100 šeimų, kurios turės iš slaugos ligoninės pasiimti savo sunkios būklės artimuosius, turės pasirūpinti jais patys. Dažniausiai, žinoma, aukodami savo darbą, karjerą ar net asmeninį gyvenimą.
„Nuo gegužės planuojame pereiti prie naujos tvarkos. Anksčiau to padaryti negalėjome, nes turime labai didelį pacientų skaičių, o lovų turėsime sumažinti visu šimtu ar net daugiau. Jau dabar priimame tik siunčiamus iš ligoninės pacientus ir tik panevėžiečius. Iš namų pacientų praktiškai nepriimame, nebent labai sunkius ligonius, turinčius nuolatinės slaugos poreikį“, – sako Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės laikinoji direktorė Margarita Janušonienė-Žilinskienė.
Nors yra vienas pliusas – sumažinus lovų skaičių medikų personalas neturėtų sumažėti, vis dėlto įstaigos vadovė abejoja, ar po pertvarkos pacientams bus geriau. Jos teigimu paslaugų prieinamumas sumažės, o didmiesčiuose į slaugos palatas jau formuojasi ilgiausios eilės.
„Kiek žinau, Kaune, kuris jau sumažino slaugos ligoninių lovų, jau formuojasi kelių mėnesių eilės“, – sako M. Janušonienė-Žilinskienė[2].
SAM prailgino ambulatorinių paslaugų laiką namuose
Žinoma, SAM projekte situacija nupiešta ne taip liūdnai – pasak ministerijos klerkų, medikų komanda slaugos reikalingiems pacientams teiks paslaugas namuose.
Iki šių metų vasario mėnesio ambulatorinės paslaugos namuose slaugos reikalingiems pacientams buvo teikiamos tik dienos metu, tarsi savaitgaliais ir darbo dienomis po 17 val. sergantiems žmonėms priežiūros nebereikėtų.
Nuo vasario mėnesio SAM nusprendė, kad amublatorines paslaugas bus galima gauti ir savaitgaliais, ir po darbo valandų. Tiesa, kiek realiai tai sumažina naštą artimiesiems – dar klausimas.
„Žmonėms nebeužtenka paslaugų tik dienos metu. Liga nesibaigia penktadienį 17 valandą. Pavyzdžiui, jei yra paskirta antibiotikų terapija, mes jos negalime nutraukti penktadienį ir pratęsti pirmadienį, arba, jei reikalinga kasdienė žaizdos priežiūra, – nukelti ambulatorinį gydymą į darbo valandas. Dėl to buvo priimtas sprendimas pratęsti paslaugų teikimą vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, taip užtikrinant gydymo tęstinumą“, – sako SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis.
Taip pat nuo vasario mėnesio prie medikų komandos, kuri teikia ambulatorines paslaugas namuose, prisijungė ir ergoterapeutas. Taigi pas pacientą vyksta keturių žmonių komanda – slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir ergoterapeutas[3].
Specialistai – tik ant popieriaus, realybėje jų nėra
Anokia paslaptis, kad Lietuvoje trūksta medikų, ypač slaugytojų. Su jų stygiumi susiduria kone visos Lietuvos ligoninės. Įvertinus, kad sumažinus slaugos lovų skaičių personalo skaičius ligoninėse nesikeis, kyla pagrįstas klausimas, iš kur SAM ištrauks 4 medikų komandos narius, kurie paslaugas teiks žmonėms namuose?
Tiesa, ministerijos paklausus, ar jie tikrai gerai pagalvojo apie tai, iš kur gauti tų specialistų, kurie dirbs su ligoniais namuose, tikslaus atsakymo kaip ir nematyti.
„Įvertinome, kad ambulatorinės slaugos paslaugos namuose jau bus teikiamos integraliai, kartu su socialinėmis paslaugomis. O sauskelnes gali pakeisti ir socialinis darbuotojas, tam tikrai nereikia jokių medicininių žinių. Derėtų nepamiršti ir slaugytojų padėjėjų, kadangi tai – ypač svarbi personalo grandis, kuriai priskirta pakankamai daug kompetencijų. Šie darbuotojai teikiant slaugos paslaugas galėtų būti išnaudojami efektyviau.
Daug viliamės iš integruotų paslaugų. Komandoje, kuri teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, yra ne tik slaugytojai, bet ir slaugytojų padėjėjai, ir kineziterapeutai, ir kiti specialistai. Tokia praplėsta komanda bus daug efektyvesnė“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.
Buvusi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė aiškiai pasakė, kad SAM siūlomi naujosios sistemos medikų darbo krūviai yra visiškai neadekvatūs.
„SAM siūlomi sveikatos priežiūros specialistų darbo krūviai vienareikšmiškai yra neadekvatūs dabartinei sudėtingai situacijai darbo rinkoje, ypač regionuose, kur jau keleri metai stebimas ženklus medicinos darbuotojų (ypač slaugytojų, slaugytojų padėjėjų ir kt.) deficitas. Neatsižvelgiama ir į dirbančiųjų medicinos darbuotojų amžiaus vidurkį, kuris yra pakankamai solidus, todėl netolimoje ateityje sveikatos sistemos laukia dar didesni iššūkiai sprendžiant žmogiškųjų išteklių problemą.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, nuolat stengiantis palaikyti institucijos patrauklumą vidine aplinka, organizacijos kultūra ir santykinai nemažais darbo užmokesčiais, pavyksta pritraukti darbuotojų ne tik iš miesto, bet ir aplinkinių rajonų. Taigi pavyksta užtikrinti ir specialistų poreikį bei rekomenduojamus darbo krūvius, pavyzdžiui, vienam slaugytojui su padėjėju vidutinis darbo krūvis yra 13-15 slaugomų pacientų“, – teigė V. Grigienė[4].
