Dingusi vaisto pakuotė dar ne visada reiškia visos šalies krizę
Pacientui vaistų trūkumas prasideda paprastai – vaistininkas pasako, kad recepte nurodyto preparato nėra. Tačiau už šio sakinio gali slypėti kelios visiškai skirtingos situacijos. Konkreti pakuotė gali būti pasibaigusi vienoje vaistinėje, jos gali neturėti pasirinktas didmenininkas arba vaisto tiekimas gali būti oficialiai sutrikęs visoje Lietuvos rinkoje.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nuolat skelbia informaciją apie laikinus ir nuolatinius vaistinių preparatų tiekimo sutrikimus. Sąrašas yra dinamiškas: vienų preparatų tiekimas atnaujinamas, apie kitus pranešama naujai. Jame nurodoma veiklioji medžiaga, stiprumas, farmacinė forma, numatoma tiekimo atnaujinimo data, sutrikimo priežastis ir tai, ar pranešimo gavimo metu rinkoje buvo tinkamas pakaitalas.
Ilgas sutrikusių preparatų sąrašas savaime nereiškia, kad tiek pat pacientų liko be gydymo. Jeigu rinkoje yra kito gamintojo vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga, tinkamu stiprumu ir farmacine forma, gydymą dažnai galima tęsti. Daug pavojingesnė situacija susidaro tada, kai dingsta ne vienas prekės ženklas, bet visi tinkami konkrečios veikliosios medžiagos arba reikalingos formos preparatai.
Skirtumas ypač svarbus vaikams, pacientams, negalintiems nuryti tablečių, ir žmonėms, kuriems reikalingi modifikuoto atpalaidavimo, injekciniai ar tiksliai dozuojami preparatai. Tabletė ir geriamoji suspensija nėra automatiškai lygiaverčiai pasirinkimai, kaip ir įprasta tabletė negali būti savavališkai keičiama pailginto atpalaidavimo vaistu.
Vaistų tiekimo sutrikimus sukelia gamyba, logistika ir mažiausios kainos spaudimas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagrindinėmis vaistų tiekimo sutrikimų priežastimis įvardija gamybos ir logistikos problemas, netikėtai padidėjusią paklausą bei komercinius sprendimus. Vienos gamyklos techninis gedimas, kokybės neatitinkanti žaliavos partija ar užsitęsęs reguliacinis patikrinimas gali sustabdyti milijonų pakuočių gamybą.
Farmacijos tiekimo grandinė yra ilgesnė, negu mato pacientas. Veiklioji medžiaga gali būti gaminama Azijoje, tabletės presuojamos vienoje Europos valstybėje, pakuojamos kitoje, o Lietuvą pasiekti per kelis didmeninio platinimo centrus. Sutrikus vienai grandžiai, galutinio vaisto gamintojas ne visada gali greitai pasirinkti kitą tiekėją, nes kiekviena žaliava ir gamybos vieta turi atitikti registracijos bei kokybės reikalavimus.
Problema ypač ryški senų generinių vaistų rinkoje. Jų kainos mažos, pelno maržos ribotos, o gamybą dažnai yra sutelkę vos keli pasauliniai tiekėjai. Viešuosiuose pirkimuose arba kompensavimo sistemose ilgą laiką pirmiausia vertinant mažiausią kainą, rinka tampa pigi, bet trapi. Pasitraukus vienam gamintojui, likę tiekėjai ne visada turi pajėgumų staiga patenkinti visą paklausą.
Vaistų stygių gali sukelti ir sėkmė. Sparčiai išaugus konkretaus preparato paklausai, gamybos planai nespėja paskui receptų skaičių. Taip Europoje nutiko su dalimi GLP-1 receptorių agonistų, kurių poreikį didino ne tik cukrinio diabeto gydymas, bet ir jų vartojimas kūno svoriui mažinti. Sandėlyje sukaupti vaistai tokio paklausos šuolio gali neatlaikyti.
Lietuvos rinkoje vienu metu trūksta ir pakeičiamų, ir nepakeičiamų preparatų
2026 metais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba reguliariai skelbė naujus pranešimus apie sutrikusį vaistų tiekimą. Sąrašuose buvo preparatų, skirtų neurologinėms, psichikos, onkologinėms, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos bei kitoms ligoms gydyti.
Pavyzdžiui, 2026 m. liepos mėnesį buvo pranešta apie levonorgestrelio gimdos sistemų, topiramato, karbidopos ir levodopos derinio, naprokseno, sulfasalazino, tramadolio bei kitų preparatų tiekimo sutrikimus. Daliai jų rinkoje buvo nurodyti pakaitalai, tačiau prie kai kurių preparatų pažymėta, kad tinkamo pakeičiamumo pranešimo dieną nebuvo.
Tokį sąrašą reikia vertinti pagal veikliąją medžiagą ir gydymo paskirtį. Vienos naprokseno pakuotės trūkumas nebūtinai sutrikdys skausmo gydymą, jeigu yra kitų tinkamų šios veikliosios medžiagos preparatų. Tačiau specifinio priešvėžinio vaisto, antibiotikų suspensijos vaikams ar modifikuoto atpalaidavimo neurologinio preparato trūkumas gali pareikalauti gydytojo sprendimo ir visos gydymo schemos koregavimo.
Ypač pažeidžiami pacientai, kurių būklė stabili tik vartojant tiksliai suderintą vaistų derinį. Sergant epilepsija, Parkinsono liga, šizofrenija, kai kuriomis onkologinėmis ar autoimuninėmis ligomis net trumpa pertrauka gali pabloginti sveikatos būklę. Pakaitalas gali būti farmaciškai tinkamas, tačiau pacientui vis tiek reikia aiškiai paaiškinti naują pavadinimą, tabletės išvaizdą ir vartojimo tvarką.
Staigus gydymo nutraukimas gali būti pavojingesnis už patį vaisto pakeitimą
Neradęs įprasto vaisto pacientas kartais pradeda mažinti dozę, vartoti preparatą kas antrą dieną arba dalytis likučiais su artimaisiais. Toks savarankiškas „atsargų taupymas“ gali iškreipti gydymą ir sukelti ligos paūmėjimą. Kai kurių psichotropinių, neurologinių, hormoninių bei širdies ir kraujagyslių vaistų negalima nutraukti staiga.
Kita rizika atsiranda pakeitus vaistą panašiai atrodančiu preparatu. Tas pats prekinis pavadinimas gali turėti kelis stiprumus, o ta pati veiklioji medžiaga – skirtingas farmacines formas. Pacientas, pripratęs prie vienos spalvos ar formos tabletės, gavęs kitą pakuotę gali netyčia vartoti dvigubą dozę arba kartu naudoti seną ir naują preparatą.
Todėl vaisto pakeitimas neturėtų apsiriboti dėžutės padavimu per vaistinės langelį. Farmacijos specialistas turi paaiškinti, ar išlieka ta pati veiklioji medžiaga, dozė ir vartojimo dažnis. Jeigu tinkamam pakeitimui reikalingas kitas stiprumas, farmacinė forma ar gydymo schema, pacientui gali tekti kreiptis į vaistą paskyrusį gydytoją dėl naujo recepto.
Didžiausia rizika kyla tada, kai apie trūkumą sužinoma paskutinę gydymo dieną. Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms racionalu naujos pakuotės pradėti ieškoti dar turint kelių dienų atsargą. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikėtų kaupti kelių mėnesių rezervus. Masinis atsargų pirkimas padidina paklausą ir gali pagilinti tą patį trūkumą, nuo kurio pacientai mėgina apsisaugoti.
Vaistinė privalo užsakyti rinkoje esantį receptinį vaistą
Jeigu konkrečioje vaistinėje vaisto nėra, tačiau jo tiekimas Lietuvos rinkai nėra sutrikęs, pacientui nebūtina važinėti po visą miestą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodo, kad vaistininkas turi priimti receptą ir užsakyti reikalingą preparatą.
Miestuose vaistas turi būti pristatytas ne vėliau kaip per dvi dienas, rajonų miestuose – per tris, o miesteliuose ir kaimuose – per keturias dienas. Išimtis taikoma narkotiniams vaistams, jeigu pasirinkta vaistinė neturi teisės jais prekiauti.
Ši pareiga veikia tik tada, kai preparatas iš tikrųjų yra pasiekiamas tiekimo grandinėje. Jeigu didmenininkai jo neturi arba oficialiai sutriko tiekimas visai Lietuvos rinkai, užsakymas vaisto iš niekur nesukurs. Tuomet farmacininkas turi patikrinti galimus pakaitalus, o jei jų nėra – pacientui reikia susisiekti su gydytoju.
Pacientas taip pat gali patikrinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbiamą tiekimo sutrikimų sąrašą. Jame matyti, ar problema oficialiai registruota, kada planuojama atnaujinti tiekimą ir ar rinkoje buvo pakeičiamas preparatas. Jeigu vaisto nepavyksta įsigyti, nors oficialaus sutrikimo nėra ir vaistinė atsisako jį užsakyti, apie problemą galima pranešti Tarnybai.
Užsienio pakuotės ir vardiniai vaistai padeda užpildyti pavojingiausias spragas
Kai Lietuvos rinkai skirtų pakuočių nėra, valstybė gali leisti laikinai tiekti registruotą vaistą pakuotėmis užsienio kalba. Pats preparatas išlieka registruotas ir kontroliuojamas, tačiau jo dėžutė bei informacinis lapelis gali būti parengti kitai Europos rinkai. Pacientui turi būti pateikta suprantama vartojimo informacija.
Kita priemonė – vardinis vaistinis preparatas. Jis gali būti skiriamas konkrečiam pacientui, kai Lietuvoje registruoto tinkamo vaisto nėra, tačiau reikalingas preparatas registruotas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba gamintojo šalyje. Tai nėra paprastas savarankiškas pirkimas užsienyje – sprendimą priima gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir gydymo būtinybę.
Sutrikus kompensuojamojo vaisto tiekimui, apie tai informuojama ir Valstybinė ligonių kasa. Sprendžiant problemą svarbu ne tik fiziškai gauti pakaitalą, bet ir užtikrinti, kad pacientui dėl tiekimo sutrikimo netektų nepagrįstai mokėti daugiau. Pigesnio kompensuojamojo preparato dingimas neturėtų automatiškai paversti gydymo finansine našta pacientui.
Kritinėse situacijose valstybės gali prašyti pagalbos ir per Europos Sąjungos savanoriško solidarumo mechanizmą. 2025 metais šis mechanizmas buvo aktyvuotas šešis kartus, ir visais atvejais bent viena ES valstybė galėjo skirti dalį turimų atsargų. Tai kraštutinė priemonė, taikoma tik išnaudojus nacionalinius problemos sprendimo būdus.
Europos vaistų politika pereina nuo mažiausios kainos prie tiekimo saugumo
Europos Audito Rūmai nustatė, kad 2023 ir 2024 metais vaistų trūkumas ES pasiekė rekordinį lygį. Nuo 2022 m. sausio iki 2024 m. spalio valstybės narės susidūrė su 136 kritiniais vaistų trūkumo atvejais. Kritiniu trūkumas laikomas tada, kai nacionaliniu lygmeniu nėra tinkamos alternatyvos ir problemai valdyti reikia koordinuotų veiksmų.
2025 metais Europos vaistų agentūros šalių koordinavimo grupė gavo 70 pranešimų apie kritinius trūkumus. Tais pačiais metais pradėjo visapusiškai veikti Europos vaistų trūkumo stebėsenos platforma, skirta centralizuotai rinkti informaciją apie vaistų pasiūlą, paklausą ir galimus sutrikimus.
2026 m. gegužės 12 d. ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Ypatingos svarbos vaistų akto. Juo siekiama stiprinti antibiotikų, insulino, skausmą malšinančių ir kitų kritinių vaistų gamybą Europos Sąjungoje, įvairinti tiekimo šaltinius ir sudaryti sąlygas valstybėms rengti bendrus pirkimus.
Svarbus pokytis numatomas viešuosiuose pirkimuose. Sprendimai turėtų būti grindžiami ne vien mažiausia kaina, bet ir tiekimo grandinės atsparumu, gamybos vietų įvairove bei gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą tiekimą. Tai gali padidinti kai kurių vaistų kainą, tačiau pigiausia sutartis praranda prasmę, jeigu laimėtojas nepajėgia pristatyti preparato.
Lietuvai svarbu derinti ankstyvą sutrikimų stebėseną, racionalias kritinių vaistų atsargas, kelių tiekėjų išlaikymą ir aiškią informaciją pacientams. Vien sandėlių pripildymas problemos neišspręs, nes nekoordinuotas atsargų kaupimas vienoje valstybėje gali sukelti trūkumą kitoje.
Vaistų trūkumas nėra vien logistikos nepatogumas. Kai pacientui tenka nutraukti gydymą, keisti nusistovėjusią terapiją arba savo lėšomis pirkti brangesnį pakaitalą, tiekimo grandinės gedimas tampa sveikatos problema. Sistema veikia tik tada, kai apie būsimą sutrikimą sužinoma anksčiau, negu pacientas vaistinėje išgirsta, kad paskutinė pakuotė jau parduota.
Šaltiniai
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. (2026). Vaistų tiekimo sutrikimai, tiekimo atnaujinimas ir išduoti leidimai tiekti vaistus pakuotėmis užsienio kalba. https://vvkt.lrv.lt/lt/svarbi-informacija/vaistu-tiekimo-sutrikimai-ir-isduoti-leidimai-tiekti-vaistus-pakuotemis-uzsienio-kalba/
Europos vaistų agentūra. (2026). Medicine shortages: EMA annual report 2025. https://www.ema.europa.eu/assets/en/annual-report/2025/medicine-shortages/index.html
Europos Sąjungos Taryba. (2026). Ypatingos svarbos vaistų aktas: Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą. https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2026/05/12/critical-medicines-act-council-and-parliament-reach-provisional-deal/
