Mokslininkai atrado vaistus, galinčius sustabdyti Alzheimerį ir atkurti atmintį
Mokslininkai atrado galimą proveržį Alzheimerio gydyme – du jau patvirtinti vaistai nuo vėžio esą gali ne tik sustabdyti ligos progresą, bet ir atkurti pažeistas smegenų ląsteles. Kalifornijos universiteto San Franciske tyrėjai nustatė, kad letrozolas, skirtas krūties vėžiui gydyti, ir irinotekanas, naudojamas gaubtinės žarnos bei plaučių vėžiui, kartu pagerino atmintį ir sumažino smegenų pažeidimus Alzheimerio liga sergančioms pelėms.
Šie vaistai veikia ne tik mažindami toksiškas baltymų sankaupas, bet ir atkurdami sutrikusią genų veiklą nervų ląstelėse. Analizuodami 1,4 mln. pacientų duomenų, mokslininkai pastebėjo, kad krūties vėžiu sirgusių moterų, vartojusių letrozolą, Alzheimerio rizika buvo 53 % mažesnė, o kolorektalinio vėžio pacientams, gydytiems irinotekanu, – net 80 % mažesnė.
Abu vaistai gali prasiskverbti pro kraujo-smegenų barjerą, kas yra būtina norint veiksmingai gydyti smegenų ligas, o naudojamos dozės jau yra žmogui saugios. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Cell“, suteikia vilčių, kad ši dviejų vaistų kombinacija netrukus galėtų būti išbandyta klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis.
„Jei nepriklausomi duomenys mus veda prie tų pačių vaistų ir mes matome realius pokyčius, tai gali būti raktas į proveržį,“ – teigia viena iš tyrimo autorių Marina Sirota.
Jei šie rezultatai pasitvirtins, pasaulis gali būti per žingsnį nuo gydymo, kuris sugebėtų ne tik sustabdyti Alzheimerį, bet ir sugrąžinti prarastą atmintį milijonams žmonių.
Mokslininkai pataria, kaip sumažinti šios ligos riziką
Alzheimerio ligos prevencijos srityje, nors nėra galutinai įrodytų būdų visiškai užkirsti kelią šiai ligai, mokslininkai išskiria keletą perspektyvių strategijų, kurios gali padėti sumažinti riziką ir sulėtinti pažinimo funkcijų nykimą.
Pirmiausia, svarbu kontroliuoti kraujospūdį – tyrimai rodo, kad jo sumažinimas iki 120 mmHg ar žemiau gali ženkliai sumažinti pažinimo sutrikimų atsiradimą, ypač vidutinio amžiaus žmonėms. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat turi teigiamą poveikį smegenų sveikatai, nors tiesioginis ryšys su Alzheimerio liga dar nėra galutinai patvirtintas.
Kognityviniai pratimai, tokie kaip atminties žaidimai ar problemų sprendimas, gali padėti išlaikyti smegenų funkcijas, tačiau jų ilgalaikis poveikis ligos prevencijai dar tiriamas. Dieta, ypač Viduržemio jūros dieta, laikoma palankia smegenų sveikatai, nors reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų įrodyta jos tiesioginė nauda.
Be to, klausos problemų sprendimas – pavyzdžiui, klausos aparatų naudojimas – gali sumažinti demencijos riziką ir sulėtinti pažinimo nuosmukį vyresniems žmonėms. Nors šios priemonės nėra garantuotas būdas išvengti Alzheimerio, sveikas gyvenimo būdas, apimantis kraujospūdžio kontrolę, fizinį aktyvumą, emocinę gerovę ir socialinę veiklą, laikomas geriausia šiuo metu turima strategija mažinti šios ligos riziką.
Alzheimerio ligą skatina ir stresas bei neišspręstos traumos, veikiančios smegenis
Nors Alzheimerio liga dažniausiai siejama su genetika ir senėjimu, tačiau vis svarbesnį vaidmenį joje atlieka ir psichosomatiniai veiksniai – ryšys tarp emocinės būklės ir kūno funkcijų.
Nuolatinis stresas, neišspręsti vidiniai konfliktai, emocinės traumos ir užspaustos emocijos, tokios kaip pyktis, baimė ar liūdesys, gali ne tik paveikti smegenų veiklą, bet ir pagreitinti Alzheimerio ligos vystymąsi.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis emocinis stresas sukelia uždegimą smegenyse, kuris lemia nervinių ląstelių degeneraciją, o socialinė izoliacija ir emocinės paramos stoka dar labiau didina riziką. Be to, neišspręstos emocinės traumos, ypač patirtos vaikystėje, gali sukelti psichologinius blokus, kurie trukdo smegenų funkcijoms ir skatina pažinimo sutrikimus.
Todėl norint sumažinti Alzheimerio ligos riziką svarbu ne tik rūpintis fizine sveikata, bet ir aktyviai spręsti emocinius sunkumus, naudotis terapijos bei streso valdymo metodais. Holistinis požiūris į emocinę ir psichinę sveikatą gali padėti išvengti arba sulėtinti Alzheimerio ligos progresą, leidžiant ilgiau išlaikyti aiškią atmintį ir gerą pažinimo funkciją.
