Vaikystėje keičiama lytis: kokios to pasekmės?

Lyties keitimas vaikystėje – nauja „mada“, neraminanti visuomenę bei ekspertus

Didžiausia pasaulyje veikianti transseksualių asmenų sveikatos priežiūrą užtikrinanti asociacija neseniai sumažino rekomenduojamą minimalų amžių, nuo kurio galima pradėti lyties keitimo procesus.

Pasaulinė translyčių asmenų sveikatos profesinė asociacija teigia, kad hormoninius preparatus galima pradėti vartoti nuo 14 metų – dvejais metais anksčiau; taip pat teigiama, kad kai kurias lyties keitimo operacijas jau galima atlikti nuo 15 arba 17 metų^[1].

Asociacija pripažįsta galimą riziką, kad anskti lyties keitimo procedūras pradėjęs jaunuolis, subrendęs gali pakeisti nuomonę, tačiau teigia, kad atsisakyti ankstyvo gydymo yra neetiška ir žalinga.

Tačiau kritiškai vis ankstyvėjančias lyties transformacijas, kartais atliekamas vos kelių metų amžiaus vaikams, vertina vis daugiau translyčių asmenų teisių gynėjų, pačios bendruomenės narių ir šalininkų, patyrusių medicinos srities ekspertų bei psichologų.

Lyties keitimo operacijas išgyvenę, dabar jau pilnamečiai jaunuoliai vis atviriau ima kalbėti apie padarytus skubotus pasirinkimus ir teigia, kad galbūt neteisingam sprendimui keisti lytį įtakos turėjo politinis korektiškumo diskursas, socialiniai tinklai bei pačios transseksualų bendruomenės spaudimas.

Tačiau atviresnės diskusijos šia tema nestabdo kraštutinių pažiūrų liberalių tėvelių bei globėjų, kurie kartais net savo nuožiūra nusprendžia leisti vos kelerių metų sulaukusiai savo atžalai išgyventi ypač sudėtingas, dažnai ir negrįžtamas lyties keitimo procedūras.

Kalbėti apie apgailestavimą dėl lyties keitimo – vis dar tabu

Psichologė Erica Anderson, savo noru palikusi Pasaulinės profesinės translyčių asmenų sveikatos asociacijos valdybos narės pareigas po to, kai išreiškė susirūpinimą dėl nenuoseklių, sutrikusiems dėl savo lytinės tapatybės asmenų, gydymo planų, teigia, jog per savo profesinę karjerą girdėjo ne vieną istoriją, kai žmonėms lytinės transformacijos procedūros yra siūlomos skubiai, pernelyg dažnai, be pakankamų fizinių ir psichologinių tyrimų, o tai gali privesti prie vėliau patiriamo apgailestavimo.

„Tėvai man pasakoja siaubo istorijas. Jie man sako: „Mūsų vaikas su gydytoju bendravo vos 20 minučių, kol jam buvo pasiūlyti hormonai“, – teigia psichologė.

Profesorė Marci Bowers, transseksualų sveikatos grupės prezidentė, taip pat reiškia susirūpinimą dėl neretai skubotai rekomenduojamo gydymo. Tiesa, net ir viešai prabilus apie susirūpinimą, dažnai tai niekur neveda: transeksualių asmenų ir jų šalininkų bendruomenė vis dar vengia atvirai kalbėti apie galimai padarytas klaidas.

Praėjusiais metais išleistose atnaujintose transseksualų gydymo gairėse Pasaulinė translyčių asmenų sveikatos profesinė asociacija teigia, kad vėliau jaučiamo apgailestavimo dėl atliktos lyties keitimo operacijos įrodymų yra nedaug.

Prieš kelerius metus Nyderlanduose atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad translyčiai suaugusieji, kuriems vaikystėje buvo atliktas išsamus psichologinis įvertinimas, prieš pradedant taikyti lytinio brendimo blokatorius ir hormoninį gydymą, gailėtųsi^[2]. Apžvelgus 27 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 8 000 paauglių ir suaugusiųjų, kurie patyrė lyties keitimo operacijos, apgailestavimą išreiškė vidutiniškai 1 proc.

Tačiau profesorius, Kinnonas MacKinnonas, anksčiau pats išgyvenęs lytinę transformaciją, dabar teigia, kad jo bendruomenė apie patiriamas neigiamas emocijas dėl lyties keitimo tiesiog nėra linkusi kalbėti viešai.

Jorko universiteto socialinių mokslų docentas, norėdamas sužinoti daugiau, net atliko tyrimą, kurio metu rengė interviu su lytį pakeitusiais asmenimis^[3]. Per pastaruosius metus K. MacKinnonas ir jo tyrėjų komanda JAV, Kanadoje ir Europoje kalbėjosi su 40 asmenų, kurie jaunystėje pradėjo lyties keitimo procedūras.

Daugelis iš jų teigė, kad jų lytinė tapatybė išliko kintanti net ir praėjus visą gydymą, o trečdalis iš jų apgailestavo dėl savo sprendimo pakeisti lytį, kuri jiems buvo priskirta gimus. Dažniausiai pašnekovai kalbėjo apie tai, kad lyties keitimas niekaip neišsprendė iki tol kamavusių psichikos sveikatos problemų, depresijos, lytinio identiteto krizės ir pan.

Tokios istorijos profesorių K. MacKinnoną privertė dar garsiau kalbėti apie tai, kad lytį keičiantiems jaunuoliams turi būti suteiktos visos įmanomos paslaugos tikslingai suvokti save be lyties keitimo priemonių, kurios galėtų būti rekomenduojamos vėliau, jei asmens nuomonė nepakito ir kiek subrendus.

Lyties keitimo operacijų besigailintys paaugliai buvo spaudžiami visuomenės

Paauglė iš Kalifornijos Chloe pasakoja, kad jai buvo 12 metų, kai ji nusprendė, jog yra translytė. Būdama 13 metų ji apie tai prisipažino tėvams, o netrukus, jai buvo paskirti lytinio brendimo blokatoriai. Jai būnant 15 metų buvo atlikta ir operacija, tačiau neilgai trukus Chloe suprato, kad ji suklydo. Dabar ji priklauso grupei asmenų, kuri siekia susigrąžinti savo pirminę, įgimtą lytinę tapatybę.

„Negaliu tylėti. Turiu kažką dėl to padaryti ir pasidalyti savo pamokančia istorija“, – teigia Chloe, kuri gimė vyriškosios lyties ir ankstyvoje paauglystėje tapo moteriškos lyties asmeniu^[4].

Skaudžią istoriją išgyveno ir amerikietė Helena Kerschner. Dabar, būdama 23-ejų metų, ji teigia, kad spaudimą lytinei transformacijai ji patyrė maždaug 14-os. H. Kerschner teigimu, tokios svetainės kaip „Tumblr“, kuriose gausu transseksualų aktyvistų, paskatino pradėti galvoti apie lyties keitimą.

„Mokykloje išgyvenau laikotarpį, kai buvau labai izoliuota, todėl atsigręžiau į internetą. Mano tapatybės krizę neabejotinai iššaukė ši interneto bendruomenė. Prieš pradėdama lankytis „Tumblr“ niekada negalvojau apie savo lytį ir niekada neturėjau problemų dėl to, kad esu mergaitė. Ta bendruomenė buvo labai orientuota į socialinį teisingumą. Buvo daug negatyvaus požiūrio į tai, kad esu heteroseksuali baltaodė mergina ir aš tas žinutes priėmiau labai, labai asmeniškai“, – teigia H. Kerschner, šiuo metu net ir po lyties keitimo operacijos toliau laikanti save moterimi.

Tuo tarpu vieno Jungtinės Karalystės viešai finansuojamo psichikos sveikatos centro direktorius Marcusas Evansas sako, kad pats savo akimis matė, kaip vaikai ir paaugliai yra pernelyg skubiai nukreipiami į medikus, taip palaiminant negrįžtamas lyties keitimo operacijas.

„To klausimo politizavimas vis dar užkerta kelią tinkamam klinikiniam griežtumui. Tai reiškia, kad patiems pažeidžiamiems vaikams kyla pavojus, kad jie bus nukreipti į medicininį gydymą, dėl kurio jie vėliau gali gailėtis“, – teigia ekspertas.

Tėvai savo ideologijas permeta lengvai paveikiamiems vaikams

Amerikietė Jodie Patterson anksti pastebėjo, kad jos 3 metų dukra Penelopė buvo kitokia, neva liūdėjo, jeigu būdavo pavadinta mergaite, o galiausiai, pati pareiškė, kad yra berniukas. Motina nesikreipė į pediatrus ar vaikų psichologus, tačiau iš karto suskubo laikytis įsitikinimo, kad jos vaikas yra translytis. Kai Penelopė sulaukė 5 metų amžiaus, visi šeimos nariai vaiką jau sutartinai laikė berniuku.

Tačiau kai kurie tėvai žengia net taip toli, kad patys ima domėtis lyties keitimo operacijomis savo atžaloms: suprantama, kad pats vaikas dar nėra tiek subrendęs, kad galėtų savarankiškai pasirinkti tokią procedūrą, dažniausiai, jis dar gali tiksliai nesuprasti net lyties sąvokos.

Prakalbo apie lyties keitimą nuo 3 metų amžiaus

Neseniai interneto platybes apskriejo vaizdo įrašas, kuriame vienas tėvas dalijasi savo vaiko lyties keitimo istorija^[5]. Vos 3 metų berniukas, parodęs menką susidomėjimą lėlėmis ar kitais, mergaitiškais laikomais žaislais paties tėvo buvo įvardintas kaip translytis. Dabar, jau 9 m. vaikas yra mergaitė, o tėvas griežtai gina šį savo sprendimą.

Tokių istorijų pastaraisiais metais tik daugėja. Dalis pačių medikų apsunkina situaciją, galimai norėdami įtikti kraštutinių liberalių pažiūrų visuomenei ir kalbėdami apie tai, kad lytinė transformacija translyčiui vaikui gali būti pradėta net taip anksti, kaip vos sulaukus 3 metų amžiaus.

Valstybių įstatymai patiems vaikams leidžia spręsti dėl savo lyties

Neatitaisomus sprendimus, galinčius sujaukti visą žmogaus gyvenimą priimti leidžia bei, regis, net skatina ne tik dalis tėvų arba medikų, tačiau ir skirtingų valstybių vyriausybės. Štai Ispanijos žemieji parlamento rūmai po Senato pritarimo priėmė įstatymą dėl translyčių asmenų „lygybės ir teisių užtikrinimo“.

Pagal šį kontraversišką įstatymą, lyties keitimo operaciją atlikti arba hormoninį gydymą pradėti paaugliai galės nuo 16 metų amžiaus be tėvų sutikimo^[6]. Nuo 14 iki 16 metų amžiaus jaunuoliams vis dar bus reikalingas tėvų sutikimas, tačiau esant šeimos nesutarimams dėl vaiko lyties, čia gali įsikišti Ispanijos teismas.

Įstatymas buvo priimtas nepaisant to, kad teisėkūros proceso metu jam prieštaravo patariamosios institucijos. Tiek Valstybės taryba, tiek Generalinė teismų taryba griežtai pasisakė prieš kai kurias įstatymo nuostatas, ypač dėl nepakankamos nepilnamečių apsaugos.

Lietuvoje, nors tokių kategoriškų įstatymų priimti dar neskubama, tačiau diskusijos dėl lengvesnių ir prieinamesnių būdų lyties keitimui taip pat auga. Pernai vasarą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą translyčiams asmenims suteikti galimybę Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšomis medikamentų pagalba pasikeisti lytį.

Toks sprendimas stipriai suskaldė Lietuvos visuomenę ir politikus. Pavyzdžiui, A. Dulkio sprendimui visiškai nepritarė parlamentarė Agnė Širinskienė, pabrėždama, kad iš ligonių kasų finansavimo prioritetas turėtų būti skiriamas sunkiai sergantiems ligoniams^[7]. Be to, Seimo narė teigia, kad lyties keitimas turi būti apibrėžtas įstatymu, o ne ministro sprendimu.