Vengrijos premjeras nepritaria visuotiniam šaukimui į kariuomenę
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas toliau atvirai reiškia nuomonę, kuri neatitinka likusių Vakarų šalių retorikos. Penktadienį „Kossuth Radio“ laidoje „Labas rytas, Vengrija“ šios šalies politikas prabilo apie karo grėsmę, kariuomenę ir pastarųjų dienų Vakarų šalių sprendimus.
V. Orbanas pirmiausiai patikino radijo laidos klausytojus, jog visuotinio šaukimo į kariuomenę atnaujinimas Vengrijoje nėra įtrauktas į artimiausią jo darbotvarkę[1].
„Prieš trisdešimt metų, pasibaigus Šaltajam karui, kilo mintis, kad nuolatinė parengtis, kurios siekėme šaukimu į kariuomenę, nebėra reikalinga. Kitur karo prievolės atnaujinimo procesas vyksta. Tai yra kiekvienos tautos reikalas, mes neprivalome to spręsti“, – sakė V. Orbanas.
Jis taip pat pavadino nepriimtinu Europos liaudies partijos pirmininko Manfredo Weberio planą visoje Europos Sąjungoje (ES) bendrai įvesti šaukimą į kariuomenę; V. Orbanas teigė, kad tokias idėjas reikėtų greitai atmesti.
Jau anksčiau Vengrijos premjeras griežtai pasmerkė šiuos pasiūlymus ir teigė, kad jaunuoliai savo krauju neturi apginti imperialistinių Vakarų interesų.
„Mes niekada nesiųsime jaunų vengrų į svetimus karus. Jei vengrai mus palaikys birželio 9 d., galėsime pasakyti „ne“ naujiems beprotiškiems karo planams!“ – teigė V. Orbanas.
Šis karas nėra Vengrijos interesas
V. Orbano teigimu, Europa šiuo metu sparčiai artėja prie karo slenksčio: vyksta derybos dėl leidimo prancūzų instruktoriams vykti į Ukrainą, vis daugiau politikų teigia, kad Vakarų Ukrainai duoti ginklai dabar gali būti naudojami ne tik gynybai, bet ir puolimui.
„Be NATO Ukraina nebūtų galėjusi šaudyti į Rusijos teritoriją, o dabar gali, taigi žengiame dar vieną žingsnį į įsitraukimo procesą“, – sako vengrų premjeras.
Kalbėdamas apie karo eskalaciją, V. Orbanas taip pat pabrėžė, kad didžiosios Europos valstybės yra toliau nuo Rusijos ir karo epicentro, nei Vidurio Europa, kuri yra laikoma kaip buferinė zona.
V. Orbanas sakė, kad Vakarai jau įstūmė Vengriją į Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, kurių padariniai buvo siaubingi, todėl dabar galimam masiniam konfliktui tiesiog gyvybiškai būtina pasipriešinti.
„Tam reikia pasipriešinti, nes nenorime atiduoti vengrų kraujo už Ukrainą. Vengrijos interesai mums yra svarbiausi, o šis karas vyksta ne mūsų interesais“, – sakė jis, pridurdamas, kad Vakarai nori nugalėti Rusiją bet kokia kaina.
V. Orbanas: Briuselis ir Vašingtonas rengiasi kariauti
Praėjusią savaitę Vengrijos lyderis taip pat kalbėjo apie geopolitinę situaciją regione bei užsiminė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos bei ES ruošiasi karui.
V. Orbanas pabrėžė, kad prieš abu pasaulinius karus buvo ilgai ruošiamasi, o tai, kas dabar vyksta Briuselyje ir Vašingtone, taip pat yra tarsi tiesioginio karinio konflikto pasiruošimo pradžia.
Vis tik, jis sako, jog nesupranta, kodėl nenorima izoliuoti šio konflikto, o vietoje to, Vakarai šį karą traktuoja kaip savo. Tai esą puikiai parodo Vokietijos pozicijos pasikeitimas, kai anksčiau šalis į Ukrainą siųsdavo tik šalmus, o dabar siunčia ginklus ir net kelia klausimą dėl karių siuntimo.
„Teoriškai strategija yra tokia, kad ukrainiečiai kariauja fronto linijoje, o mes aprūpiname juos ginklais, pinigais ir technine įranga. Prie derybų stalo užduodu klausimą: ar kas nors gali pasakyti, kiek pinigų reikėtų išleisti, kad rusai būtų priversti pasitraukti iš okupuotų teritorijų? Paprastai prie derybų stalo šiuo klausimu tylima“, – sakė vengrų ministras pirmininkas.
O kalbėdamas apie galimą grėsmę iš Rusijos, jis teigė, kad rusai jau dabar negali prilygti Ukrainos kariuomenei, o NATO yra 100, gal net 1000 ir kartų stipresnė už Ukrainą, tad Rusija tikrai nebūtų suinteresuota pulti šį gynybinį bloką ir pralaimėti. Be to, kaip pabrėžė vengrų premjeras, NATO blokas buvo sukurta taip, kad kaip viena šalis galėtų kovoti visos Aljanso narės ir taip atlaikyti agresiją bendrai. Tai esą padidina saugumo nuotaikas regione.
