V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad pagalbinio apvaisinimo pokyčiai padidins gimstamumą
Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen parengė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama panaikinti esą diskriminacinę sąlygą, ribojančią moterų galimybes pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pagal jų šeimyninę padėtį.
Pagal dabartinį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, šia paslauga gali pasinaudoti tik ištekėjusios moterys arba poros, įregistravusios partnerystę. Tačiau Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen siūlo panaikinti šią sąlygą, leidžiant visoms moterims, nepriklausomai nuo jų šeimyninės padėties, turėti galimybę susilaukti biologinių vaikų. Į tai įeitų ne tik vienišos moterys, bet ir tos, kurios yra tos pačios lyties santykiuose. Pasak liberalės, tokia tvarka ne tik atitiktų žmogaus teisių principus, bet ir prisidėtų prie gimstamumo didinimo Lietuvoje.
„Jeigu Seimo nariams nuoširdžiai rūpi Lietuvos demografinė situacija ir gimstamumo didinimas, šiam projektui reiktų pritarti. Nemanau, kad mes galime diskriminuoti moterų norą susilaukti vaikų pagal tai, ar ji susituokusi, ar ne. Nebe XIX a. gyvename“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Konstitucinis Teismas: dabartinis pagalbinio apvaisinimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai
Pataisų būtinybę išryškino Konstitucinio Teismo išaiškinimas, paskelbtas šių metų balandį. Teismas nustatė, kad dabartinis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes pagalbinio apvaisinimo paslaugos neteikimas vien dėl to, kad poros nėra susituokusios ar įregistravusios partnerystės, pažeidžia žmogaus teises. Kaip teigiama išaiškinime, Seimas, reguliuodamas pagalbinio apvaisinimo teikimo sąlygas, nesilaikė Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies, kuri reikalauja užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą.
„Teismas tarė, kad šios sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – neteikimas vien dėl to, kad poros nėra sudariusios santuokos ar įregistravusios partnerystės (kurios net ir taip nėra kaip įregistruoti), yra draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties. Pataisomis siekiu ištaisyti žmogaus teisių pažeidimą“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
