Suprasti akimirksniu
  • V. Benkunskas pasiūlė surinkti pinigų gynybai išparduodant valstybinę žemę
  • Neskubėkite lipti iš bačkos apie „norimą išparduoti Vilnių“
  • Pone Benkunskai, gal pirmiau derėtų pradėti nuo savęs?
  • Meras nori apsėsti kelias kėdes vienu metu?
  • Teks rinktis – žemė „kišenėje“ ar pinigai banke?
Šaltiniai
G. Paluckas, V. Benkunskas
V. Benkunskas suskubo patarti, kaip gauti lėšų gynybai. Josvydo Elinsko/ELTA nuotrauka

V. Benkunskas pasiūlė surinkti pinigų gynybai išparduodant valstybinę žemę

Sostinės „pažiba“ ir pasigėrėjimas – jos meras Valdas Benkunskas pasiūlė išeitį, kaip nekeliant mokesčių iki 2030-ųjų pasiekti prezidento užsibrėžtus 5-6 proc. nuo BVP, skiriamų Lietuvos gynybai, tikslus. Vienas iš metodų – pačios savivaldybės „išbuožinimas“, o gal net pasiūlymas ir kitoms tą patį padaryti.

V. Benkunskas nurodė, kad Valstybės gynimo taryba siūlo iki 2030 m. gynybai skirti 5–6% BVP, kad būtų sukurta nacionalinė divizija. O tai esą reikštų papildomus milijardus eurų, todėl teks ieškoti naujų finansavimo šaltinių[1].

Todėl Vilnius siūlo keletą sprendimų: valstybinės žemės pardavimą, valstybės valdomų įmonių pelno perskirstymą ir aktyvesnį valstybės turto peržiūrėjimą.

„Šiai dienai tokių žemės sklypų, kuriuose nėra numatoma statyti miesto mokyklas, baseinus, ligonines ar kitą infrastruktūrą, suma yra 140 hektarų – jie buvo suformuoti žemės grąžinimo programai, tačiau tam jų nebeprireikė. Taip pat įžvelgiame, kad dar papildomai jų suformuoti būtų galima bent apie 100 ha. Rinkos kainai svyruojant nuo 3000 iki 10000 Eur už arą, šie sklypai galėtų atnešti nuo 42 iki 250 mln. Eur į biudžetą. Ir tai tik Vilniuje, o savivaldybių Lietuvoje yra 60.“ – tvirtino Vilniaus miesto vadas.

Be to, pasak V. Benkunsko, 2023 m. valstybės valdomos įmonės uždirbo 610 mln. eurų, tačiau dividendais išmokėjo tik 185 mln. Vienkartinis viso pelno paskirstymas galėtų tapti reikšmingu gynybos finansavimo šaltiniu.

Taip pat meras siūlo parduoti mažumos akcijas įmonėse ar viešosiose įstaigose, kuriose valstybė neturi lemiamos įtakos.

V. Benkunsas paprastas – kam karpyti savo poreikius, jei galima apkarpyti viso miesto. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka
V. Benkunsas paprastas – kam karpyti savo poreikius, jei galima apkarpyti viso miesto. Žygimanto Gedvilo/ELTA nuotrauka

Neskubėkite lipti iš bačkos apie „norimą išparduoti Vilnių“

Užbėgdamas įvykiams už akių V. Benkunskas iškart kreipėsi į nepatiklius vilniečius ir rėžė, kad šie esą neskubėtų prisigalvoti nebūtų dalykų ir neliptų iš bačkos anksčiau laiko.

„Ir tik neskubėkite su lipimais ant bačkos apie „norimą išparduoti Vilnių“. Realybėje visi šie svarstymai apie žemės pardavimą apimtų vos 1–2 proc. Vilniaus miesto savivaldybės ploto ir yra pasiskirstę įvairiai visoje mūsų didelio miesto teritorijoje. Taigi, iš esmės tokie nedideli miesto lygiu nuosavybės pokyčiai leistų rasti pakankamai didelių papildomų lėšų gynybai.
O ir miestas nuo to taptų ūkiškiau tvarkomas – su šiek tiek mažiau piktžolių ir dirvonuojančių laukų, kuriuos reikia papildomai prižiūrėti už mūsų visų pinigus“, – rėžė Vilniaus miesto meras.

Pone Benkunskai, gal pirmiau derėtų pradėti nuo savęs?

O štai pats didysis patarinėtojas ir toliau sėkmingai taško sostinės surinktas lėšas į kairę ir į dešinę nė nemirktelėjęs. Tas pats sostinės vadas nepagailėjo beveik milijono eurų sostinės savivaldybės veiklos viešinimui. Nuo reklamų feisbuke iki vaizdo įrašų ekranuose savivaldybėje – viskas tam, kad vilniečiai nepamirštų, kas valdo miestą?

Didžiausia dalis – 326,7 tūkst. eurų – skirta rinkodaros projektams spaudoje ir internete, 169,4 tūkst. eurų – socialinių tinklų komunikacijai, dar tiek pat – viešųjų ryšių agentūroms. Naujienų agentūrų paslaugos atsieis 38,7 tūkst., radijo reportažai – 52,5 tūkst. eurų. Net muzikai savivaldybės renginiuose ir pastato viduje numatyta 1,2 tūkst. eurų.

Be to, planuojama 24,2 tūkst. eurų išleisti apklausai apie vilniečių pasitenkinimą meru, o 4,8 tūkst. eurų – savivaldybės darbuotojų mokymams apie rinkodarą ir SEO.

O kol gerbiamas V. Benkunskas investuoja į viešumą, vilniečiai vis dar susiduria su transporto spūstimis, nepakankamai išvystyta viešojo transporto sistema ir kitomis miesto problemomis, o kur dar ir visi gynybiniai klausimai, kai pasiūlymai apima tik svetimų kišenių tuštinimą...

Vilniuje reikšmingai brangsta viešasis transportas. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka
Vilniuje reikšmingai brangsta viešasis transportas. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka

Meras nori apsėsti kelias kėdes vienu metu?

Sostinės savivaldybė taip pat ruošiasi įvesti naują mokestį paspirtukų ir dviračių dalinimosi platformoms – kiekvienas jų transporto priemonės vienetas kainuos po 1 eurą per mėnesį. Nors mokestį mokės verslas, gyventojai jau įspėti – paslaugos brangs. Taip tikimasi surinkti 40 tūkst. eurų miesto infrastruktūrai, tačiau vilniečiai stebisi, kodėl lėšų pritrūko, kai beveik milijonas skiriamas mero Valdo Benkunsko reklamai.

Tuo pat metu nuo liepos planuojama kone dvigubai didinti viešojo transporto kainas – mėnesinis bilietas pabrangs nuo 29 iki 45 eurų, o vienkartinis bilietas kainuos 1,25 euro. Savivaldybė tikisi taip surinkti papildomus 20 mln. eurų, tačiau vilniečiai piktinasi, kad viešasis transportas negerėja, o elektromobilių vairuotojai praranda galimybę naudotis A juostomis.

Tai kurgi nuguls šios lėšos, gal V. Benkunskas šias gynybai galėtų paskolinti?

Juk Vilnius dar nusprendė investuoti beveik 3 mln. eurų į naują transporto rūšį – laivus Nerimi. Ar tai tikrai taip svarbu, kaip ant kulnų lipantys 5-6 proc. nuo BVP gynybai?

Teks rinktis – žemė „kišenėje“ ar pinigai banke?

Arba nei to, nei to. Mat dar vienu genialiu pasiūlymu, kaip surinkti reikiamas lėšas gynybai, pasidalino prezidentas Gitanas Nausėda, pasiūlęs tam panaudoti gyventojų ir verslų laikomas santaupas bankuose.

O štai po V. Benkunsko mestų pasiūlymų belieka svarstyti, kas sekantis mestelės dar geresnį?