- Iki šiol taikytus ribojimus sieks įteisinti tik dabar
- Vieno žmogaus sprendimas lemtų tūkstančių gyventojų judėjimo galimybes
- Privalomas kaukių dėvėjimas buvo neteisėtas?
- Konstitucinis Teismas turėjo pasirinkimų
- Kinijoje norint vykti pas gydytojus yra būtinas leidimas
Iki šiol taikytus ribojimus sieks įteisinti tik dabar
Naujai pasirodžiusios ir jau Seimo teisės aktų registre užregistruotos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo pataisos kaipmat paskatino šalies teisininkus plačiau pasidomėti jomis. Paaiškėjo, kad jas siūlo ne Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra tiesiogiai susijusi su šalies ligų proveržių valdymu, bet Vidaus reikalų ministerija. Įstatymo pataisos numato nemažai skandalingų detalių, o teisininkas Alvis Mozeris pastebėjo, kad tai yra puikus įrodymas, jog iki šiol taikyti ribojimai buvo neteisėti – juk į įstatymo pataisas jie nugulė tik dabar! Tuo tarpu nagrinėjant šias pataisas pastebima ir vis daugiau panašumų į liūdnai savo pandemijos valdymu pagarsėjusią Kiniją.
A. Mozeris pastebėjo, kad šios įstatymo pataisos – itin kontrastingos šių dienų kontekste. Pavyzdžiui, antrojo straipsnio pirmoje dalyje yra nurodoma, jog karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, ūkinės veiklos laisvė, asmens privataus gyvenimo neliečiamumas[1].
Teisininkas atkreipė dėmesį, jog šiuo įstatymu Vyriausybei visgi nebus suteikta neribota teisė pačiai nuspręsti, kokius privataus gyvenimo aspektus ji gali reguliuoti. Tačiau naujose įstatymo pataisose Vidaus reikalų ministerija užsimojo laikinai ne tik riboti ar uždrausti renginius viešose vietose, bet net ir uždrausti ar riboti susibūrimus privačiose vietose.
Anot jo, šios įstatymo pataisos yra akivaizdus įrodymas, jog iki šiol Vyriausybės nutarimu taikyti apribojimai buvo neteisėti – juk iki šiol Vyriausybė tokios teisės neturėjo ir neturi.
Vieno žmogaus sprendimas lemtų tūkstančių gyventojų judėjimo galimybes
Naujose pataisose taip pat numatoma, esant būtinybei, (kaip ir iki šiol) drausti šalies gyventojų judėjimą tarp savivaldybių papildant, jog būtų laikinai ribojamas arba uždraudžiamas ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimas bei nustatytos atvykimo ir grįžimo į Lietuvą sąlygos.
Pataisos buvo papildytos ir dar vienu punktu, susijusiu su riboto karantino objektais – jais esą gali būti ir fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantys statiniai ar jų teritorijos. Šioje vietoje A. Mozeris pastebi dar vieną įdomų faktą – riboto karantino objektus ir tokio karantino taikymo trukmę bei režimą galės nustatyti bei atšaukti LR vyriausiasis epidemiologas arba apskrities vyriausiasis epidemiologas.
Tai reiškia, kad vieno žmogaus sprendimu bus galima, kaip pavyzdys, fizinio asmens namų valdą paskelbti kaip riboto karantino objektą.
Kitaip tariant, fantazuoti ar ieškoti konspiracijos teorijų tarp eilučių net nereikia. Galime atsigręžti į tą pačią Kiniją, kuri Vakarų šalims atsiveriant, įvedė griežtas karantino sąlygas savo gyventojams. Žmonės buvo izoliuojami tiesiog savo namuose – užvirinami langai, apkalamos durys, o gyvenamųjų namų teritorijos apjuosiamos spygliuotomis tvoromis ir pan.
Visgi, pasak teisininko, tikėtina, jog Lietuva Kinijos pavyzdžio neperims, tačiau realu, kad koks daugiabutis galėtų būti paskelbiamas riboto karantino objektu, o pastato gyventojams gali būti taikomos užkrečiamosios ligos ir profilaktikos priemonės. Pavyzdžiui, galėtų būti uždrausta apskritai palikti savo gyvenamąją vietą tuo pačiu uždraudžiant ne tik susitikimus su tame pačiame name gyvenančiais žmonėmis, bet ir apskritai išeiti iš savo buto.
Privalomas kaukių dėvėjimas buvo neteisėtas?
Pataisos papildytos ir dar vienu nauju punktu, numatančiu, kad sveikatos apsaugos ministrui įstatymu yra siūloma suteikti teisę nustatyti fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus kaip antai kaukių dėvėjimas.
A. Mozeriui iškilo klausimas – o tai kaipgi sveikatos apsaugos ministras šiuos reikalavimus nustatinėjo iki šiol, jei tik dabar ministrui tokia teisė būtų suteikta?
Kol kas šis įstatymo projektas tik buvo užregistruotas Seime, o pataisomis siūloma, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d., tačiau teisininkas neatmeta, jog įstatymo projekto pateikimo stadijoje ar svarstymo komitetuose metu būtų pasiūlyta įstatymo įsigaliojimo datą paankstinti ir jie įsigaliotų anksčiau.
Konstitucinis Teismas turėjo pasirinkimų
Šiame kontekste iškyla dar vienas svarbus aspektas – jeigu viskas tebuvo Vyriausybės nutarimo lygmenyje, kodėl Konstitucinis Teismas (KT) atmetė skundą dėl galimybių paso teisėtumo?
Advokatas Marijus Velička komentavo, kad KT turėjo pasirinkimą imtis šio skundo arba jį atmesti kaip nebeaktualų. Ir, paskutinis sprendimas greičiausiai buvo priimtas dangstant Vyriausybę – juk jei galimybių pasas būtų pripažintas neteisėtu, tektų atlyginti visus patirtus nuostolius.
Tačiau advokatas pasidalino nors ir maža, bet tuo pačiu ir didele pergale šiame sudėtingame kelyje – su jo nuogąstavimais dėl žmonių teisių pažeidimo taikant galimybių pasą sutiko apygardos trijų teisėjų kolegija, pabrėždama, kad šis teisinis reguliavimas yra ypatingai aktualus tiems asmenims, kurie jau yra nubausti, nes neatitiko galimybių paso keliamų reikalavimų.
Tai reiškia, kad KT po tiek laiko bus priremtas prie sienos ir privalės atsakyti į klausimą – ar gali žmogaus teisės ir laisvės Lietuvoje būti apribojamos Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu?
Kinijoje norint vykti pas gydytojus yra būtinas leidimas
Tuo tarpu Kinija kraustosi iš proto – dėl Omikron atmainos kovo mėnesį ėmus uždarinėti miestus ir gamyklas, neapsieita ir be gyventojų teisių ribojimų. Kaip jau minėjo ir A. Mozeris, Kinija ėmė taikyti lokalių karantinų politiką, nors bendrai šalyje buvo fiksuotas mažesnis COVID-19 atvejų kiekis nei tuo metu Lietuvoje – 4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Balandžio viduryje Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras išleido konkrečias instrukcijas asmenims, kuriems reikia karantinuotis namuose ir taip pat buvo nurodyta būtinybė naudotis „asmeniniu tualetu“[2].
Instrukcijose buvo nurodyta, kad prieš taikant namų karantiną, sveikatos priežiūros įstaigos ir bendruomenės atliktų vertinimą, o karantino taikymo laikotarpiu žmonės esą neturėtų išeiti iš namų ar savo privačiose teritorijose priimti kitų asmenų. Ribojamas net ir patekimas pas gydytojus – pas juos esą leidžiama išvykti tik gavus vietos bendruomenės pritarimą.
Ši instrukcija esą taikoma keturioms asmenų grupėms: artimą kontaktą turėjusiems asmenims bei specialiems antriniams kontaktams, pavyzdžiui, vaikams iki 14 metų. Taip pat taikoma nėščioms moterims arba turintiems kitų sveikatos sutrikimų, atvykstantiems keliautojams, kuriems yra taikomas karantinas, pasveikusiems ir besimptomiams pacientams, išrašytiems iš ligoninės arba pasibaigus karantinui bei tiems, kuriems atlikus profesionalų vertinimą paaiškėjo, kad negali būti taikomas centralizuotas karantinas[2].
Anot Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vyriausiojo epidemiologo Wu Zonyou, besimptomiams COVID-19 sergantiems pacientams yra rizikinga vietoje centralizuoto taikyti namų karantiną, mat jis gali sukelti tolesnį infekcijos plitimą.
O štai Nacionalinės sveikatos komisijos COVID-19 ekspertų grupės vadovas Liang Wannian svarstė, kad izoliacija namuose nėra pats saugiausias būdas, mat tokie įrenginiai kaip kanalizacija ir ventiliacijos sistemos „visada kelia viruso perdavimo pavojų“.