Nulinė COVID-19 tolerancija Kinijoje: sergančiųjų skaičiai mažesni nei Lietuvoje, bet uždaromi ir miestai, ir gamyklos

Dėl omikrono protrūkių Kinijoje imamasi ir miestų uždarymo

Toli gražu ne visos valstybės pastaruoju metu vykdo „atsidarymo“ politiką, kai atsisako daugelio iki šiol galiojusių su COVID-19 susijusių apribojimų, o infekciją priskiria prie gyvybei nepavojingų ligų sąrašo. Štai Kinija, iš kurios ir kilo kelis metus iš didžiosios dalies žmonių gyvenimų išbraukęs virusas, nusprendė užsidaryti iš esmės – šalyje taikoma nulinio COVID-19 politika ir, nors atvejų kiekiai per dieną yra mažesni nei toje pačioje Lietuvoje, ne tik gamyklos, bet ir miestai užveria savo „duris“.

Panašu, kad tokiais tempais judėdama Kinija greit savo miestus pavers vaiduokliais. Jei būdamas Kinijoje susirgote koronavirusu arba juo susirgo jūsų artimasis, galite tapti tikru nelaimėliu, mat Kinijos vadovai įvedė griežtas taisykles turėjusiems kontaktą su sergančiuoju. Gresia kelias dienas ar net savaites trunkantis karantinas.

Štai pranešama apie Kinijoje per naktį uždarytą pramoninį miestą, kuriame gyvena net 9 mln. žmonių, o šalyje fiksuojamas 4 000 COVID-19 atvejų skaičius.

Pastarosiomis savaitėmis Kinija ėmėsi konkrečių ir žmonių laisves apribojančių veiksmų, kad būtų pažabota nuolat kylanti protrūkių kreivė: gyventojams masiškai atliekami tyrimai dėl koronaviruso, kaip jau minėta imamasi net ir milijoninių miestų uždarymų^[3].

Pavyzdžiui, šeštadienį buvo pranešta apie per daugiau nei metus ištikusias dvi mirtis nuo COVID-19. Visgi pačios Kinijos valdžios atstovai stveriasi už galvų užsiminus apie laikiną ekonomikos sustabdymą ir dar vieną prasidėjusį karantiną – tai kelia realią grėsmę ekonomikos augimui.

Neramias dienas išgyvena ir Šenjango mieste įsikūrusi pramoninė bazė, kurioje įsikūrusios tokios gamyklos kaip antai automobilių gamintojas BMW. Antradienį mieste buvo užfiksuoti 47 nauji COVID-19 atvejai, o valdžios organai ėmėsi veiksmų – izoliavo visus gyvenamuosius rajonus ir uždraudė gyventojams iš jų išvykti, jei šie neturės 48 val. galiojančio neigiamo tyrimo rezultato, praneša „The Guardian“.

Fiksuojamas užsikrėtimų skaičius per dieną kartais net mažesnis nei Lietuvoje

Šiuo metu Kinija kovoja su sparčiai plintančia omikrono atmaina ir, skaičiuojama, kad jau mažiausiai 40 mln. žmonių, įskaitant ir visą Dzilino provinciją, turi izoliuotis. Žinoma, taikomos ir tam tikros išimtys savo pagrindinių egzistencinių poreikių patenkinimui: pavyzdžiui, galima nuvykti į artimiausią maisto prekių parduotuvę įsigyti maisto^[1].

Didžioji dalis Pietinio Šendženo didmiesčio gyventojų taipogi liko izoliuotis namuose. Jiems taip pat liko viena vienintelė pramoga – ėjimas į parduotuvę pasipildyti maisto atsargų. Tačiau patys gyventojai į visą šią situaciją žvelgia gana pozityviai ir nemano, jog jų gyvenimas yra sustabdytas „su visam“, veikiau – tik laikinai.

Beje, kai kuriems Kinijos pasienio miestams dar labiau nepasisekė – šie ištisus mėnesius buvo atskirti nuo likusios Kinijos dalies ir civilizacijos^[1].

Kad ir kaip grėsmingai skambėtų tokia Kinijos politika, jokių itin grėsmingų viruso požymių realiai nematyti. Šiuo metu sergančiųjų koronavirusu kiekiai yra ne tik santykinai nedideli, bet gal ir tiksliau išsireiškus – labai maži. „The Economist“ praneša, kad kovo 15 d. duomenimis, visoje šalyje buvo nustatyta maždaug 3 000 naujų užsikrėtimo atvejų, kai tuo tarpu tą pačią dieną Amerikoje jų buvo užfiksuota 26 000. Skaičiuojama, kad Kinijoje šiuo metu gyvena 1 409 411 107 žmonės^[2].

Praėjusią savaitę Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė poreikį „sumažinti pandemijos poveikį“ šalies ekonomikai ir paragino pareigūnus ir toliau laikytis nulinės COVID-19 politikos.

Kinijos sistema tampa negailestinga taisyklių nesilaikantiems pareigūnams – pranešama apie dešimtis iš pareigų atleistų pareigūnų, mat šie nesugebėję suvaldyti viruso. 

Pavyzdžiui, Zhengzhou mieste moteris buvo priversta tris dienas izoliuotis restorane, o jos draugai, iš jo išėję vos minute anksčiau, izoliacijos išvengė.

Visgi Šanchajuje išvengta masinio karantino, bet vietoje to buvo įvesta atskira pastatų izoliavimo taisyklė.

Kinijos ekonomika tapo itin pažeidžiama – karas, infliacija ir „maras“

Ir nors atrodo gana juokinga, kad Kinija dėl tokių sergančiųjų skaičių uždaro milijoninius miestus, (kai tuo tarpu Lietuvoje per paskutinę parą buvo užfiksuoti 3 723 atvejai^[4]), tai gali turėti milžiniškos įtakos ne tik jos pačios, bet ir viso pasaulio ekonomikai, nes šioje šalyje yra net trečdalis visų pasaulio gamybos pajėgumų^[5].

BBC praneša ir apie tai, kad „Project44“, stebinčio krovininių laivų judėjimą visame pasaulyje, duomenimis, kai kuriuose Kinijos uostuose laukiančių laivų padaugėjo. Vyresnysis „Project44“ viceprezidentas Adamas Compainas patikino pastebėjęs, kad laivų, laukiančių už Yantian uosto, kuris yra pagrindinis eksporto į Europą ir Šiaurės Ameriką uostas, padaugėjo per 28,5 proc^[5].

Dėl laikino prekių iš Kinijos tiekimo sustabdymo, kai kurios įmonės jau ėmėsi sprendimų perkeldamos gamybą į kitas vietas. Pavyzdžiui, prekybos internetu milžinė „Amazon“, „Apple“ telefonus „iPhone“ gaminanti įmonė „Foxconn“, ėmėsi ir kiek drastiškesnių sprendimo būdų bei paprašė savo darbuotojų dirbti uždaro ciklo sistemoje, t. y. gyventi ir dirbti tame pačiame mieste. Tačiau nuo visko taip pat neapsidrausi, mat transportavimas Kinijos viduje taip pat gali sutrikti, praneša BBC.