Kelionė teisingumo link tebesitęsia: pranešta apie mažą pergalę kovoje dėl galimybių paso teisėtumo

Pasiekta maža pergalė galimybių paso teisiniame reguliavime

Advokatui Marijui Veličkai pavyko pasiekti pirmųjų teigiamų rezultatų kovojant dėl jau nebeveikiančio galimybių paso teisėtumo. M. Velička pranešė, kad pirmadienį Apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išgirdo jo prašymą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) siekdama išsiaiškinti, ar Lietuvoje galiojęs galimybių pasas buvo priimtas teisėtai, ar visgi ne. Kiek anksčiau šis advokatas taip pat komentavo, kad KT turėjęs teisę pasirinkti, į kurią pusę stoti, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kokius nuostolius valstybei gali tekti atlyginti, stojo į valdančiųjų barikadų pusę.

M. Velička pranešė nuėjęs tikrus kryžiaus kelius siekdamas Lietuvoje surasti teisybę ir įrodyti, kad keturiolikos Vyriausybės narių priimti žmogaus laisvių ribojimai buvo neteisėti, mat buvo priimti tik Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo įstatymu.

Išsikėlęs tikslą, jog KT atsakytų į šį klausimą, advokatas pareiškė ir apsiėmęs atstovauti net keturias bylas visiškai nemokamai, siekdamas tose bylose kreiptis į KT, kuriame ir būtų iškeltas šis klausimas.

„Trijose iš šių bylų teisėjai tą daryti atsisakė, motyvuodami, kad reguliavimas yra toks, koks yra ir jame nėra teisinės problemos“, – teigė advokatas.

Visgi, kai užsitrenkia durys, atsiveria langas – M. Veličkai netruko laukti, kol su juo visiškai sutiko trijų teisėjų kolegija apygardos teisme. Pastaroji netgi pabrėžė, kad šis teisinis reguliavimas esą yra itin aktualus žmonėms, kurie jau yra nubausti, nuteisti ar sumokėję baudas, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai buvo padaryta pagrįstai.

Todėl jau dabar KT, M. Veličkos teigimu, bus priverstas atsakyti į klausimą – ar gali žmogaus teisės ir laisvės Lietuvoje būti apribojamos Vyriausybės nutarimu, o ne Seimo priimtu įstatymu?

Nustatė, kad reguliavimas pažeidė žmogaus laisves

Apygardos trijų teisėjų kolegija, nagrinėdama M. Veličkos nurodomas ginčijamas Vyriausybės nutarimo nuostatas nustatė, kad galimybių paso ribojimai prieštarauja žmogaus laisvės teisei, tuo tarpu valstybėje, taikant galimybių paso ribojimus, buvo daromas skirtumas tarp imunizuotų ir neimunizuotų asmenų grupių.

Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek asmenys, atitikę Vyriausybės galimybių pasui gauti nustatytus kriterijus, tiek ir jų neatitikę vienodai gali būti viruso platintojais, todėl nėra jokio pagrindo šių dviejų asmenų grupių traktuoti skirtingai.

Bylą anksčiau ar vėliau teks išnagrinėti ir vėl

KT nutraukus bylą dėl galimybių paso atitikimo Konstitucijai, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė jau tada neabejojo, kad šis klausimas į KT anksčiau ar vėliau, bet dar sugrįš, o tam peno duos ir galimai netolimoje ateityje vėl sugrįšiantis toks teisinis reguliavimas, mat tiek Vyriausybės vadovė, tiek kanclerė yra pasakiusios, kad šis reguliavimas dar gali grįžti^[1].

„Tikrai yra daug bylų, kurios ir baudžiamąja teisena yra pradėtos, ne tik administracine, ir Konstitucinis Teismas yra gavęs raštų iš advokatų – mums buvo kartu siųsta, – kurie labai aiškiai sako, kad jų klientai, jeigu dabar nebus išspręstas klausimas byloje, neišvengiamai paskui kreipsis“, – teigė A. Širinskienė^[1].

Apie ateities pandemijas, kurios gali vėl užklupti rudenį, ir dėl kurių vėl gali būti įvestas galimybių pasas, vasario pradžioje prabilo ir Laisvės partijos atstovas Seime Kasparas Adomaitis. Jo teigimu, yra daug šansų, kad rudenį pasirodys jau naujos viruso atmainos, kas reikš, kad vakcinos „bus iš naujo pritaikytos“, o tuo tarpu bus ir paruošta nauja vakcinavimo strategija^[2].

Sprendimas atmesti skundą buvo priimtas vienašališkai?

Po tokio KT sprendimo, priimto vasario 9-ąją, pasisakė ir advokatas M. Velička. Jo nuomone, akivaizdu, kad tokį sprendimą KT priėmė labai vienašališkai. Pavyzdžiui, KT, remdamasis savo įstatymo 69 str. 4 dalimi nurodo, jog kai yra panaikinamas ar sustabdomas nutarimas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į KT, tai yra pagrindas stabdyti pradėtą teiseną dėl jos atitikimo Konstitucijai. Tai reiškia, jog KT turėjo teisę, o ne pareigą atmesti tokį skundą^[3].

„Tačiau 99 proc. Lietuvos teisininkų tikrai labai įžvelgia grėsmę dėl galimybių paso teisėtumo, nes tai buvo sureguliuota Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu“, – teigė M. Velička^[3].

M. Velička taip pat pastebėjo, kad toks KT sprendimas neigiamai paveiks ne tik fizinius asmenis, gavusius baudas dėl galimybių paso reikalavimų nesilaikymo, bet ir verslą, mat KT priėmus kitokį sprendimą, šis būtų galėjęs pareikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

Todėl atsižvelgiant į šiuos kriterijus, M. Veličkos nuomone, KT, priimdamas tokį sprendimą, siekė išvengti galimų pasekmių ir galimai padėjo Vyriausybei išvengti šios atsakomybės.

Skundą atmetė, nes nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas esą būtų beprasmis

Vasario 9-ąją, KT išnagrinėjęs skundą dėl galimybių paso teisėtumo, jį ėmė ir nutraukė, mat Vyriausybė įsigudrino sprendimą dėl jo panaikinti. Tokį verdiktą KT argumentavo tuo, jog nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas esą būtų beprasmis. Visgi, nebegaliojančius teisės aktus nagrinėti galimybė išlieka, jei dėl to kreipiasi kiti teismai^[4].

„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį“, – nurodyta KT išplatintame pranešime^[4].

Į KT su prašymu įvertinti, ar galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai, dar praėjusių metų rudenį kreipėsi grupė parlamentarų, priklausančių opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms^[5].