Kraujo antikūnai gali įspėti apie Krono ligą ir opinį kolitą dešimtmetį iki diagnozės

Antikūnų rinkiniai kraujyje gali parodyti, kad žmogui gresia uždegiminė žarnyno liga (UŽL), net dešimtmetį iki diagnozės. Kaip rašo „The Guardian“, tokias išvadas pateikė Nyderlandų, JAV ir Austrijos mokslininkai, tyrę JAV kariškių kraujo mėginius. Krono liga ir opinis kolitas paprastai gydomi tik pasireiškus simptomams, kai žarnynas jau pažeistas, todėl atradimas teikia vilčių ligą nustatyti anksčiau ir galbūt net jos išvengti.

„Liga prasideda metais anksčiau, nei pasireiškia simptomai“

„Per ilgai galėjome gydyti uždegiminę žarnyno ligą tik tada, kai žala jau padaryta, o daugeliui žmonių tai per vėlu“, – sakė Groningeno universiteto medicinos centro Nyderlanduose ir Niujorko Icahno medicinos mokyklos „Mount Sinai“ mokslininkas dr. Arno Bourgonje. „Parodėme, kad liga prasideda metais anksčiau nei pasireiškia simptomai, o imuninė sistema palieka įspėjamuosius ženklus gerokai iki diagnozės“, – pridūrė jis.

Vis dėlto mokslininkas pabrėžė, kad tai dar ne testas, galintis pasakyti žmogui, jog jis susirgs. „Tačiau tai svarbus žingsnis link ankstesnio ligos nustatymo ir galbūt kada nors – jos prevencijos“, – sakė dr. A. Bourgonje. Tyrimo rezultatai, „The Guardian“ duomenimis, paskelbti moksliniame žurnale ir pristatyti Europos gastroenterologų susitikime Barselonoje.

Ištirta 2 000 kariškių kraujo mėginių

Mokslininkai iš „Mount Sinai“ ir Vienos medicinos universiteto tyrė JAV karių kraujo mėginius – iš viso 2 000 mėginių iš 500 žmonių. 200 iš jų vėliau susirgo Krono liga, 200 – opiniu kolitu, o likusiems 100 nė viena liga nepasireiškė. Vienam žmogui vidutiniškai teko po keturis mėginius, todėl buvo galima palyginti skirtingus laikotarpius. Mėginiuose ieškota antikūnų, kuriuos imuninė sistema galėjo gaminti reaguodama į šimtus tūkstančių bakterijų, virusų, maisto ir net paties organizmo audinių baltymų fragmentų.

Žmonėms, kurie vėliau susirgo Krono liga, dažniau aptikta antikūnų prieš Epšteino-Baro virusą, sukeliantį infekcinę mononukleozę, ir skirtumai buvo matomi jau dešimtmetį iki diagnozės. „The Guardian“ duomenimis, signalas buvo stipriausias tiems, kuriems vėliau išsivystė sunkesnė, komplikuota ligos forma, galinti siaurinti žarnyną ar sukelti nenormalių kanalų. Susirgusiems opiniu kolitu pastebėtas kitoks vaizdas, įskaitant antikūnus prieš vieną paties organizmo baltymų.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Ištirta kraujo mėginių	2 000 iš 500 žmonių	„The Guardian“
Vėliau susirgo Krono liga	200	„The Guardian“
Vėliau susirgo opiniu kolitu	200	„The Guardian“
Kontrolinė grupė	100	„The Guardian“
Signalas matomas iki diagnozės	iki 10 metų	„The Guardian“
Sergančiųjų UŽL pasaulyje	mažiausiai 3,8 mln.	„The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, UMCG.

Ankstesnis tyrimas: antikūnų pokyčiai prieš ligos pradžią

Šis darbas tęsia ankstesnius tos pačios grupės tyrimus. Groningeno universiteto medicinos centras (UMCG) 2025 m. liepą pranešė, kad Rinse'o Weersmos ir A. Bourgonje vadovaujama komanda, ištyrusi „LifeLines“ kohortos dalyvių kraujo mėginius, paimtus iki diagnozės, nustatė antikūnų rinkinius, kurie atsiranda iki UŽL pradžios. Iš daugiau nei 167 000 tyrimo dalyvių nustatyti 178 asmenys, kuriems per maždaug ketverius stebėjimo metus išsivystė UŽL.

Taikydami didelio našumo metodą PhIP-Seq, mokslininkai kiekvieno žmogaus kraują tikrino su maždaug 344 000 galimų antigenų iš mikrobų, virusų, maisto ir žmogaus baltymų. UMCG duomenimis, žmonės, kuriems vėliau išsivystė Krono liga, jau prieš kelerius metus iki simptomų turėjo padidėjusį antikūnų reaktyvumą prieš bakterijų žiuželių baltymus flageliną.

Tame tyrime aptikta ir bendrų, ir abiem ligoms skirtingų pokyčių. Po diagnozės sumažėjo kai kurių antivirusinių antikūnų, pavyzdžiui, prieš Epšteino-Baro virusą ir kitus herpesvirusus. Opiniu kolitu susirgusiems žmonėms padidėjęs atsakas į kai kuriuos virusus, pavyzdžiui, adenovirusus ir enterovirusus, bei bakterijas pastebėtas tik ligai prasidėjus. UMCG primena, kad sergant kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu ir pirmojo tipo diabetu, tokie iki simptomų atliekami antikūnų tyrimai jau padeda atrinkti žmones ankstyvam gydymui, o Europoje vykdomi dideli projektai, kuriami UŽL ankstyvo nustatymo modeliai.

Kaip pirmojo tipo diabeto atveju

Pasaulyje mažiausiai 3,8 mln. žmonių serga UŽL – imunine liga, sukeliančia lėtinį virškinamojo trakto uždegimą, skausmą, viduriavimą ir nuovargį. „Wikipedia“ duomenimis, Krono liga gali pažeisti plonąją ir storąją žarnas, taip pat burną, stemplę, skrandį ir išangę, o opinis kolitas daugiausia pažeidžia gaubtinę ir tiesiąją žarnas. Tiksli priežastis nežinoma, tačiau prie ligos gali prisidėti sutrikusi imuninė sistema, genetika ir žarnyno mikrobai. Gydoma priešuždegiminiais ir imunitetą slopinančiais vaistais, tačiau daugelis pacientų į juos nereaguoja, o nemažai jų galiausiai operuojami pašalinant pažeistas žarnos dalis. Ilgai trunkantis uždegimas didina ir žarnyno vėžio riziką. Būtent todėl mokslininkai ieško ankstyvųjų ligos ženklų, tikėdamiesi nustatyti rizikos grupės žmones dar prieš prasidedant žalai.

Mokslininkai tikisi, kad UŽL ilgainiui galėtų pasekti pirmojo tipo diabeto pavyzdžiu: šiuo atveju kraujo tyrimas leidžia nustatyti žmones, kurių imuninė sistema jau pradėjo pulti kasą, dar prieš pasireiškiant simptomams, ir pradėti gydymą, atitolinantį ligos pradžią. Vis dėlto išvados turi būti patvirtintos kitose žmonių grupėse, o rezultatai rodo tik ryšį, bet neįrodo, kad infekcijos sukelia UŽL.

Ekspertai: kol kas tai – tyrimų įrankis

Londono „Barts“ ligoninės gastroenterologijos profesorius Jamesas Lindsay, tyrime nedalyvavęs, sakė, kad jis suteikia „svarbių įžvalgų apie Krono ligos ir opinio kolito priežastis ir gali pridėti naujų įrankių rizikos grupės žmonėms nustatyti“. Tačiau jis perspėjo, kad metodai kol kas yra „labai tyrimų įrankis“ ir dar netinka klinikinei praktikai.

„Žmonėms, sergantiems Krono liga ir kolitu, tokie tyrimai yra svarbus žingsnis į priekį. Kiekviena nauja įžvalga padeda geriau suprasti, kaip šios ligos vystosi, įskaitant pokyčius, kurie gali vykti metais iki simptomų“, – sakė JK pacientų labdaros organizacijos „Crohn's & Colitis UK“ vadovė Marianne Radcliffe.