Britų plieno gamintojai už elektrą permoka daugiausiai per trejus metus: atotrūkis nuo Prancūzijos – beveik 30 svarų

Didžiosios Britanijos plieno gamintojai už elektrą moka kur kas daugiau nei jų konkurentai Europoje, o atotrūkis nuo Prancūzijos pasiekė didžiausią lygį per trejus metus. Kaip rašo „The Guardian“, remdamasis lobistinės organizacijos „UK Steel“ analize, britų pramonė už megavatvalandę moka beveik 30 svarų daugiau nei prancūzų gamintojai. Pagrindinė priežastis – po JAV ir Izraelio karo su Iranu šoktelėjusios dujų kainos. Tai kelia naujų klausimų dėl vyriausybės pastangų atgaivinti šalies pramonę.

Atotrūkis nuo Prancūzijos – beveik 30 svarų už megavatvalandę

„UK Steel“ duomenimis, britų plieno pramonės permoka už elektrą, palyginti su Prancūzija, išaugo iki beveik 30 svarų už megavatvalandę – tai didžiausias skirtumas per trejus metus. Per ankstesnius trejus metus atotrūkis buvo sumažėjęs ir pernai siekė 18 svarų, tačiau vis dar gerokai mažesnis nei 2022 m., kai Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė pasaulinę dujų rinkos krizę ir skirtumas buvo pasiekęs 153 svarus. Tuo metu atotrūkis nuo Vokietijos šiemet šiek tiek sumažėjo – iki maždaug 12 svarų.

Ekonomikos analitikai, „The Guardian“ duomenimis, tokias aukštas Didžiosios Britanijos elektros kainas sieja su šalies priklausomybe nuo dujų elektros gamybai. Dėl rinkos sandaros didmeninė dujų kaina lemia ir kitų, pigiau pagaminamų šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ar saulės, elektros kainą. Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį, atsakant į D. Trumpo bombardavimo kampaniją, sukėlė dujų kainų šuolį. Prancūzijoje elektros kainas daugiausia lemia branduoliniai reaktoriai, o Vokietijoje didelį vaidmenį tebeturi taršios anglys.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Atotrūkis nuo Prancūzijos 2026 m.	beveik 30 svarų/MWh	„UK Steel“ per „The Guardian“
Atotrūkis nuo Prancūzijos 2025 m.	18 svarų/MWh	„UK Steel“ per „The Guardian“
Atotrūkis nuo Prancūzijos 2022 m.	153 svarai/MWh	„UK Steel“ per „The Guardian“
Atotrūkis nuo Vokietijos 2026 m.	apie 12 svarų/MWh	„UK Steel“ per „The Guardian“
Eksportuojamo plieno dalis į ES	apie 75 proc. (apie 3 mlrd. svarų)	„The Guardian“
Siūlomos subsidijos kaina	apie 51 mln. svarų per metus	„UK Steel“

Šaltiniai: „The Guardian“, „UK Steel“.

ES – pagrindinė britų plieno rinka

Palyginimas su Europos konkurentais Didžiajai Britanijai ypač svarbus, nes ES dažnai yra pagrindinė britų pramonės gaminių rinka. „The Guardian“ duomenimis, į ES keliauja apie 75 proc. eksportuojamo britų plieno, kurio vertė siekia apie 3 mlrd. svarų. Energijos kainos ilgą laiką buvo vienas pagrindinių veiksnių, kuriuos įmonės nurodo kaip stabdančius britų pramonę, o premjerui Andy Burnhamui jos, laikraščio vertinimu, yra bene didžiausia kliūtis jo reindustrializacijos planams.

„Wikipedia“ duomenimis, 2023 m. Didžioji Britanija buvo 26-a pagal dydį žaliavinio plieno gamintoja pasaulyje ir 8-a Europoje – ji pagamino 5,6 mln. tonų, arba 0,3 proc. pasaulinės gamybos. „British Steel“ yra vienintelė pirminio plieno gamintoja šalyje, o pagrindinė jos gamybos vieta – Skantorpo plieno gamykla.

„UK Steel“: „Konkuruojame viena ranka, surišta už nugaros“

Valdant Keirui Starmeriui, pernai buvo panaikinta didžioji dalis vyriausybės politikos nulemtų sunkiosios pramonės elektros išlaidų. Tolesnis kainų mažinimas, „The Guardian“ duomenimis, galimas plėtojant pigią atsinaujinančiąją energetiką – tai sudėtinga trumpuoju laikotarpiu – arba tiesiogiai subsidijuojant kainas. Lobistinės organizacijos „UK Steel“ generalinis direktorius Peteris Brennanas teigė, kad tiesioginės subsidijos yra vienintelė galimybė padėti plieno gamintojams. Organizacija siūlo kainų mechanizmą, kuris, jos vertinimu, kainuotų apie 51 mln. svarų per metus: vyriausybė dengtų skirtumą, kai kainos viršija nustatytą lygį, o pramonė mokėtų vyriausybei, kai kainos nukristų žemiau.

„Britų plieno gamintojų prašoma konkuruoti viena ranka, surišta už nugaros“, – sakė P. Brennanas. „Nepaisant sveikintinų vyriausybės veiksmų, mūsų elektros kainos išlieka gerokai didesnės nei Europos ir pasaulio konkurentų, o atotrūkis nuo Prancūzijos didėja. Vyriausybė pagrįstai reindustrializaciją pavertė nacionaliniu prioritetu. Bet negalime atkurti britų pramonės, versdami plieno gamintojus mokėti už elektrą gerokai daugiau nei konkurentai.“

Vyriausybė: sąskaitos sumažintos iki 25 proc.

„Pramonės didžiausią rūpestį sprendžiame tiesiogiai – daugiau nei 10 000 gamybos įmonių elektros sąskaitas mažiname iki 25 proc., o šimtams labiausiai elektrai imlių įmonių išlaidas mažiname maždaug 1 mlrd. svarų per metus“, – teigė vyriausybės atstovas. Pirmadienį vyriausybė taip pat paskelbė priemones, kurios turėtų padėti sukurti daugiau nei 100 000 darbo galimybių aštuoniuose pagrindiniuose pramonės strategijos augimo sektoriuose, daugiausia jaunimui. Šie „darbo planai“ orientuoti į profesines ir verslo paslaugas, gynybos sektorių ir statybas, o panašūs planai finansinėms paslaugoms, švariai energetikai ir gyvybės mokslams jau paskelbti anksčiau. Pažangiosios gamybos ir kūrybinių industrijų planų tikimasi netrukus.

Plieno pramonė pastaraisiais metais patyrė didelių sukrėtimų. „Wikipedia“ duomenimis, 2025 m. Skantorpo gamykla, kaip teigė „British Steel“, kasdien patirdavo apie 700 000 svarų nuostolių. 2025 m. balandį vyriausybė priėmė skubų įstatymą, leidusį perimti gamyklos operacinę kontrolę, kai žlugo derybos su Kinijos bendrove „Jingye“ dėl perėjimo prie elektros lankinių krosnių. Nacionalinė audito tarnyba nustatė, kad gamyklai išlaikyti iki 2026 m. sausio 31 d. išleista 377 mln. svarų. 2026 m. gegužės 11 d. K. Starmeris paskelbė apie „British Steel“ nacionalizavimą, kuris įsigaliojo liepos 16 d.

Plieno sektoriaus permainos tęsiasi ir kitur. „The Guardian“ pastaruoju metu rašė, kad vyriausybė ėmėsi nacionalizuoti „Speciality Steel UK“, siekdama apsaugoti 1 300 darbo vietų, kad Kinija išreiškė „didelį nepasitenkinimą“ „British Steel“ nacionalizavimu, o „Jingye“ siekia kompensacijos. Didžioji Britanija taip pat perpus sumažino bemuito plieno importo kvotą, kad atremtų pigaus kiniško metalo pertekliaus spaudimą, o profesinės sąjungos kritikuoja metų trukmės vėlavimą prijungti „Tata Steel“ krosnį Pietų Velse prie elektros tinklo.