Dronų smūgiai sukėlė gaisrus Rusijos objektuose, bet sužeistųjų nėra
Ukraina sekmadienį surengė dronų ataką prieš naftos terminalą Laukaansuu uoste (Ust-Luga), esančiame Leningrado srityje, netoli Estijos sienos. Leningrado srities gubernatorius pranešė, kad smūgis pataikė į „Novatek“ degalų eksporto terminalą, sukėlė gaisrą, tačiau kuro saugyklos nebuvo pažeistos.
Pasak „Reuters“, Laukaansuu yra svarbus kuro eksporto ir perdirbimo centras Baltijos jūros regione. Gubernatorius taip pat informavo, kad aukų nėra, o gaisras buvo visiškai užgesintas sekmadienį po vidurdienio[1].
Ne vienas komentuojantis įrašus apie šiuos įvykius piktinasi, kad tokie Ukrainos smūgiai šalia kitų šalių teritorijų ir kelia pavojų aplinkinėms šalims prie Rusijos ir įtraukia jas į šį karą. Vakarai jau įsitraukia remdami Ukrainos pusę, bet tokie incidentai kelia pavojų pasauliniu lygmeniu.
Rusijos pareigūnai teigia numušę apie dešimt ukrainietiškų dronų virš terminalo teritorijos, tačiau jų nuolaužos sukėlė uosto gaisrą. Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad per vieną naktį virš trylikos regionų buvo numušta 95 Ukrainos dronai, tarp jų ir virš Sankt Peterburgo bei kitų užfrontės zonų.
Ukraina oficialiai nekomentavo šių smūgių. Maskva teigia, kad dronų atakos tampa pagrindine Kyjevo taktika, siekiant smogti Rusijos kuro infrastruktūrai — vienam svarbiausių Maskvos pajamų šaltinių.
Smūgis Kursko atominei elektrinei sukėlė nerimą dėl branduolinės apsaugos
Rusijos pareigūnai taip pat apkaltino Ukrainą surengus dronų ataką prieš Kursko atominę elektrinę, esančią už 60 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Pasak Rusijos valdžios institucijų, smūgis pažeidė pagalbinį transformatorių ir privertė vieno reaktoriaus darbą sumažinti 50 proc. Reaktoriaus darbas dalinai sustabdytas, tačiau radiacijos lygiai liko normos ribose.
Užsidegusį transformatorių gaisrininkams pavyko greitai užgesinti, sužeidimų neužfiksuota. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad radiacijos lygiai Kursko regione išlieka normalūs, tačiau dar kartą įspėjo apie didėjančią riziką dėl karo veiksmų prie branduolinių objektų[2].
Agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi pareiškė, kad „kiekviena branduolinė jėgainė turi būti saugoma bet kokiomis aplinkybėmis“. Ukrainos valdžia kol kas nepateikė oficialaus komentaro dėl tariamo smūgio. Incidentai rodo didėjantį Kijevo siekį atakuoti strategiškai svarbius Rusijos infrastruktūros taškus toli nuo fronto linijos.
Ukraina pažymi Nepriklausomybės dieną, V. Zelenskis žada tęsti kovą ir stiprina tarptautinę paramą
Sekmadienį Ukraina minėjo 34-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šalis kasdien „stumia karą atgal“ ir tęs kovą tol, kol užtikrins taiką ir saugumą. „Ukraina dar nelaimėjo, bet ji tikrai nepralaimės“, – sakė V. Zelenskis.
Šventiniuose renginiuose dalyvavo Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Ceremonijos metu V. Zelenskis apdovanojo K. Kelloggą Ukrainos „Nuopelnų ordinu“, o su M. Carney buvo pasirašyta dvišalė gynybos pramonės plėtros sutartis. Kanada paskelbė apie 2 mlrd. Kanados dolerių (apie 1,3 mlrd. eurų) paramą Ukrainai, iš kurių 800 mln. bus skirta bepiločiams orlaiviams, amunicijai ir šarvuotoms transporto priemonėms.
Tuo pačiu sekmadienį įvyko jau 68-oji apsikeitimo belaisviais operacija tarp Ukrainos ir Rusijos. Namo grįžo 146 ukrainiečiai — daugiausia eiliniai kariai ir seržantai, kurie daugiau nei trejus metus praleido nelaisvėje. Tarp paleistųjų yra buvęs Chersono meras Volodymyras Mykolajenko bei du Ukrainos žurnalistai Dmytro Khylyukas ir Markas Kaliušas. Kijevo valdžia patvirtino, kad visiems sugrįžusiems bus suteikta medicininė pagalba ir reabilitacija.
