Kiek ilgai Lietuva finansuos ukrainiečių gyvenimą mūsų šalyje?
Lietuva, nuo karo Ukrainoje pradžios, aktyviai padeda nukentėjusiems civiliams. Vos prasidėjus plataus masto agresijai, mūsų šalies valdžia bei žmonės abejingi neliko.
Nuo karo baisumų bėgantiems ukrainiečiams buvo atvertos ne tik sienos, bet ir namų durys, jiems pasiūlytos darbo vietos, o pirmosiomis dienomis, pabėgėliams buvo renkamos maisto, drabužių bei daiktų aukos.
Pirmajam sukrėtimui atslūgus, ukrainiečių pagalbai ir integracijai Lietuvoje šalies valdžia nešykštėjo dešimčių milijonų eurų.
Remiantis praėjusių metų duomenimis, parama Ukrainos pabėgėliams Lietuvos mastu siekė 660 mln., karinė parama iš tos sumos sudarė apie 240 milijonų[1].
Jau šių metų vasarą buvo skelbta, kad bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. BVP 2022 metams[2].
Tai milžiniški pinigai, verčiantys kvestionuoti, ar Lietuva, sudėtingai galinti pasirūpinti savais žmonėms bei verčianti mokytojus streikuoti dėl bent kiek didesnio atlyginimo, gali švaistytis milijonais ir neribotą laiką remti Ukrainos piliečius?
Parama didžiulė, ukrainiečiams suteikiamos visos įmanomos lengvatos
Vos atvykus į Lietuvą, karo pabėgėliai teisę gauti 3 dienų maisto davinius, vėliau jiems suteikiamos maisto kortelės arba maisto paketai, higienos paketai, vaikų higienos paketai, suteikiama pagalba naujagimiui ir mamai.
Pačios savivaldybės vėliau gali teikti socialinę paramą karo pabėgėliams, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą. Tiesa, tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių.
Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir mūsų šalyje norintys įsikurti žmonės, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, gali kreiptis į deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybes su prašymu dėl vienkartinės išmokos įsikurti ir dėl mėnesinės kompensacijos vaiko iki 6 metų ugdymui gauti[3].
Vyriausybės nutarimu, visiems Ukrainos karo pabėgėliams nuo 2022 m. kovo 4 d. suteikiama kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvoje[4]. Tik atvykę į mūsų šalį ir užsiregistravę arba dar neužsiregistravę Migracijos departamente, jie turi teisę dirbti be leidimo.
Svarbu paminėti, kad ukrainiečiai taip pat turi teisę dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, vykdyti savarankišką veiklą, gauti Užimtumo tarnybos teikiamas darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones.
Didelis dėmesys skiriamas ir karo pabėgėlių atžalų ugdymui. Ministrų kabinetas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti[5].
Pradėję į ugdymo įstaigas leisti savo vaikus, ukrainiečiai gali kreiptis socialinės paramos mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas. Jiems suteikiamas mokinių nemokamas maitinimas, o priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų. Be to, skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams.
Įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą Ukrainos karo pabėgėliai turi teisę į ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir kitas socialinio draudimo išmokas.
Skirtingos miestų savivaldybės skiria papildomą paramą
Tačiau be bendrinių, centrinės valdžios pagalbos ukrainiečiams schemų, skirtingos savivaldybės ėmėsi papildomos paramos, kuri taip pat kainuoja nepigiai.
Pavyzdžiui, šiais metais Kauno miesto taryba bendru sutarimu pritarė ir toliau kompensuoti viešojo transporto išlaidas Kaune apsistojusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos[6].
Tai reiškia, kad leidimą gyventi Lietuvoje turintys ukrainiečiai miesto autobusais ir troleibusais galės važiuoti už simbolinę kainą: taikoma 99 proc. lengvata įsigyjant terminuotą elektroninį bilietą važiuoti autobusais ir troleibusais 365 kalendorines dienas.
Metinio elektroninio bilieto bilieto pilna kaina 275 eurai, tačiau su lengvata karo pabėgėliams 365 dienų viešojo transporto bilietais kainuos 2,75 eurus, likusi 272,25 eurų suma bus dengiama iš Kauno miesto biudžeto. Tiesa, ukrainiečiams dar teks sumokėti 1,5 euro už vardinę „Žiogo“ kortelę.
Klaipėdos savivaldybės administracija teigia, kad ukrainiečiams taip pat skiria papildomą dėmesį. Iš savivaldybės biudžeto lėšų jiems yra suteikiama vienkartinė materialinė parama, jeigu šios paramos jie nėra gavę kitoje savivaldybėje.
Taip pat valstybės biudžeto lėšomis jiems gali būti teikiama vienkartinė išmoka įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje[7].Klaipėdoje apsistojusiems karo pabėgėliams dar teikiama ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.
O gaudami kompensaciją už būsto nuomą, ukrainiečiai čia naudojasi ir palengvintomis sąlygomis: jiems nereikia deklaruoti savo turto ir gautų pajamų, kaip lietuviams, jiems nebūtina sudaryti nuomos sutarties metams ir galima nuomotis mažesnį nei 10 kv. m. vienam asmeniui ar šeimos nariui būstą.
Klaipėdos miesto Tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistė Aušra Lukauskienė taip pat sako, jog ukrainiečiai, kaip ir visi kiti klaipėdiečiai, gali nemokamai gauti šias socialines paslaugas: aprūpinimą būtiniausiais drabužiais ir avalyne, socialinę priežiūrą šeimoms, laikiną apnakvyndinimą, psichosocialinę pagalbą, vaikų dienos socialinę priežiūrą, krizių įveikimo pagalbą. Ukrainiečiai Klaipėdoje gali naudotis ir nemokamu miesto viešuoju transportu.
Vengrijoje ir Lenkijoje vis dažniau teigiama, kad parama ukrainiečiams negali būti begalinė
Visa ši anksčiau aptarta parama Lietuvai kainuoja itin daug. Kita vertus, galima pastebėti, kad mūsų šalis nėra vienintelė, kuri priėmė gausų būrį nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių.
Vis dėlto, dalis tokių šalių jau stabdo paramos ukrainiečiams schemas ir nori, kad pabėgėliai susirastų darbą bei nebesitikėtų socialinių pašalpų.
Pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai teigė, kad su visais į Vengriją atvykusiais asmenimis elgiamasi taip pat, kaip ir su vengrais: jie tris mėnesius gauna pašalpas, kaip ir vengrų bedarbiai, tačiau po trijų mėnesių, jie turi imtis viešųjų darbų arba ieškotis nuolatinio[8].
„Tie, kurie čia pasilieka, turi rasti vietą mūsų gyvenime“, – sakė jis.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Miuleris neseniai taip pat sakė, kad Lenkija tikriausiai jau kitais metais nebepratęs paramos maždaug 1 mln. ukrainiečių pabėgėlių[9].
Lenkija yra priėmusi daugiausia ukrainiečių pabėgėlių iš visų pasaulio šalių. Demonstruodama solidarumą su Ukraina, Lenkija nusprendė aktyviai padėti ukrainiečių pabėgėliams, atsisakydama gyvenamosios vietos reikalavimų ir suteikdama galimybę nemokamai gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir išmokas šeimai.
Tačiau ilgus metus Lenkija viso to finansuoti tiesiog negali. Dėl to, dabar Lenkijos vyriausybė jau signalizuoja, kad ši pagalba gali būti nepratęsta 2024 m.
Remiantis „Statista“ surinktais duomenimis, Lenkija nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio, skyrė apie 16,5 mlrd. dolerių Ukrainos pabėgėliams remti.
