Dėl didesnių algų streikuos tūkstančiai šalies pedagogų
Penktadienį Lietuvoje prasideda švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas, kurį pradeda 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų.
Skelbiama, kad streikui tęsiantis, mokytojai patys savanoriškai galės prie jo prisijungti vėliau arba nuspręsti jame nebedalyvauti, o profsąjunga ketina mokytojams kompensuoti dėl streiko prarastą atlyginimą.
Streikas vyksta nepaisant to, kad dar vakar švietimo ministerija pasiekė susitarimą su keturiomis profesinėmis sąjungomis dėl jų keliamų reikalavimų. Vis dėlto, susitarti su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) nepavyko.
Šios profsąjungos vadovas Andrius Navickas teigia, kad penktadienį streikuojantys mokytojai pradės žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki Vyriausybės rūmų, prie mokytojų eisenos taip pat galės prisijungti ir streiką palaikantys moksleiviai.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko teigimu, Vinco Kudirkos aikštėje bus organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat bus vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams. Šiandien Vinco Kudirkos aikštėje su streikuojančiais mokytojais susitikti turėtų ir švietimo ministras Gintautas Jakštas.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų galės vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose galės dalyvauti iki 2000 žmonių. Kol kas planuojama mitinguoti kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais.
Apie planuojamą streiką LŠDPS pranešė dar rugpjūtį. Tai įvyko iš karto po to, kai valdžia bei pedagogai nesusitarė dėl greitesnio algų kėlimo. Netrukus vyko įspėjamasis streikas, jame dalyvavo 228 švietimo įstaigos ir apie 5 tūkstančius pedagogų.
Švietimo darbuotojai nori mažesnių krūvių ir didesnės algos
Dar praėjusią savaitę LŠDPS skelbė, kad jų kol kas netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikti derybiniai pasiūlymai.
Tokia žinia pasirodė po to, kai ministerija pasiūlė darbo užmokestį didinti 21 proc., o kai kuriems pedagogams, dirbsiantiems su atnaujintu turiniu, dar keliais procentais daugiau. Tai reikštų, kad kitąmet vis vien nebūtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
A. Navicko vadovaujama LŠDPS nori, kad dar šiais metais mokytojų atlyginimai būtų pakelti 20 proc., taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai padidėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį. Pasak pedagogų, ši problema vis keliama į dienos šviesą, tačiau nėra sprendžiama dešimtmečius.
Mokytojai kalba ir apie tai, kad etatinio darbo apmokėjimo tvarka nėra veiksminga. Akcentuota, kad niekas tiksliai nežino, kiek savaitinių pamokų turi būti, kad būtų sudarytas etatas, todėl auga krūviai, o mokytojų bendruomenei, etato ribos išplečiamos už tai nemokant.
Su keturiomis profsąjungomis susitarimas buvo pasiektas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketvirtadienį vis dėlto pasiekė susitarimą su keturiomis profesinėmis sąjungomis. Tiesa, su švietimo darbuotojų profesine sąjunga sutarimas taip ir nebuvo rastas.
Susitarta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, su Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
„Radome sutarimą. Pasiūlėme beprecedentį lėšų kiekį iš Vyriausybės, kuris bus skirtas darbo užmokesčio kėlimui. Kitiems metams 343 mln. Tai suteikia galimybę nuo metų pradžios tiek mokytojams, tiek dėstytojams kelti darbo užmokestį 10 procentų. Ir antrąjį kėlimą daryti dar tų pačių metų rugsėjo mėnesį“, – sakė švietimo ministras Gintautas Jakštas.
Esminis pakeitimas yra susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu.
Atnaujintos sutarties projekte užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.
Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
Suplanuota atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo, skelbia ministerija.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta ir teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
„Vienintelei iš derybų pasitraukusiai ir streiką pradedančiai profsąjungai sudarysime visas galimybes lygiavertiškai konstruktyviai išspręsti susidariusią situaciją: oficialiai pateiksime ministerijos pasiūlymą, pakviesime jį įvertinti, pasirašyti atnaujintą sutartį ir tokiu būdu užtikrinti tai, ko ir streikuoti nusprendę mokytojai, ir mes siekiame – kad vaikai galėtų nepertraukiamai mokytis, nes tai visų mūsų prioritetas ir vaikų konstitucinė teisė“, – kalba ministras G. Jakštas.
Vis dėlto, švietimo, mokslo ir sporto ministras negalėjo pasakyti, kodėl su LŠDPS susitarti nepavyko. Pasak G. Jakšto, ši profesinė sąjunga vienintelė, kuri nesileidžia į kompromisus, kurie šioje situacijoje, esą, yra būtini, nes daugiau lėšų mokytojų algoms didinti tiesiog nėra.
„Mano darbas yra suderinti tiek valstybės galimybes, tiek mokytojų poreikius. Jeigu galėčiau prispausdinti pinigų, kiek visi nori – tą ir galėčiau padaryti“, – sako ministras, pažymėjęs, kad visos valstybės galimybės yra išsemtos.
Atlyginimai gali augti Seimo nariams, bet ne mokytojams
Tačiau pažvelgus į šią situaciją giliau galima pastebėti, kad Lietuvoje atlyginimai iš tiesų gali būti keliami, žinoma, tik elitui. Neseniai buvo pritarta valstybės tarnybos reformai, kuri pakeis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Įsigaliojus naujajai tvarkai Seimo nariams atlyginimai kils dvigubai – alga į rankas didės nuo 2,1 tūkst. iki 3,8 tūkst. eurų. Didesniais atlyginimais jau gali džiaugtis merai ir teisėjai.
Daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse mero alga jau siekia apie 3780 eurų „į rankas“. Mažesnių, nuo 100 iki 500 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių merų algos siekia apie 3672 eurus „į rankas“. Pačių mažiausių – iki 15 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių vadovai gauna apie 3024 eurų dydžio atlygį „į rankas“.
Seimo pirmininko atlyginimas nuo 2902 eurų „į rankas“ šoktelėjo iki beveik 5,3 tūkst. eurų „į rankas“. Tokį patį atlygį gauna ir ministras pirmininkas (iki reformos gaudavo 3630 eurų). Ministrų algos pakilo iki 4644 eurų „į rankas“, o ir teisėjams atlyginimai pakilo vidutiniškai 40 proc.
Tačiau, štai, streikuojantiems mokytojams lėšų nėra, nors dažnai ir garsiai kalba apie tai, kaip šią specialybę tiesiog būtina paversti patraukia ir prestižine.
Lietuvos piliečiai palaiko mokytojus: daugiau nei pusė pritaria streikui
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų palaiko mokytojų planus streikuoti. Tai rodo bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Remiantis jos duomenimis, šalies mokytojų planus streikuoti palaiko beveik 60 proc. visuomenės. Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai ir studentai – net 67,7 proc. jų. Palaikymą gausiai reiškia ir 40–49 metų amžiaus Lietuvos gyventojai – net 67,4 proc. jų remia streikuojančius mokytojus.
Streiko labiau linkę nepalaikyti vyresni nei 60-ies metų lietuviai. Jie sudaro 23,9 proc. visų respondentų. O nuomonės šiuo klausimu dažniausiai neturi lietuviai iki 29-erių ir vyresni nei 70-ies metų respondentai.
