Ukrainos kariai Vokietijoje jau moko Bundesverą – mokymai vyksta keliose mokyklose
Pasak C. Freudingo interviu laikraščiui Welt, mokymai prasidėjo dar prieš Velykas keliose Sausumos pajėgų karo mokyklose. Ukrainiečių instruktoriai daugiausia dėmesio skiria apsaugai nuo dronų ir jų veiksmingam naudojimui kovose.
Ukrainos specialistai šiuo metu dirba Tankų pajėgų mokykloje, Inžinerijos pajėgų mokykloje ir specialiame bepiločių sistemų mokymo centre. Artimiausiomis dienomis panašūs mokymai turėtų apimti ir artilerijos mokyklas.
C. Freudingas pabrėžė, kad instruktoriai nėra štabo karininkai, o kariai, turintys tiesioginės kovinės patirties mūšio lauke.[1]
Vokietija perima Ukrainos karo patirtį – daugiausia dėmesio skiriama dronams
Vokietija nuo 2022 metų jau treniravo tūkstančius Ukrainos karių naudotis vakarietiškomis sistemomis, įskaitant „Leopard“ tankus, „Marder“ pėstininkų kovos mašinas, artileriją ir oro gynybos platformas. Dabar pati Ukraina perduoda patirtį, kurią sukaupė kovoje su Rusija, ypač dronų naudojimo ir skaitmenizuoto, duomenimis grįsto karo srityse.
Pasak C. Freudingo, Berlynas iš šių pamokų tikisi daug, nes Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra vienintelė jėga, sukaupusi plačią fronto patirtį prieš Rusiją. Jis sakė, kad ukrainiečių vaidmuo rodo partnerystę „lygiomis teisėmis“ tarp abiejų šalių.
Vokietija ruošiasi galimoms grėsmėms – strategijoje daug dėmesio dronams ir smūgiams iš toli
C. Freudingas anksčiau „Reuters“ sakė, kad ukrainiečių kariniai instruktoriai padės rengti Vokietijos kariuomenę, nes Berlynas spartina pasirengimą galimam Rusijos puolimui prieš NATO iki 2029 metų. Jis pažymėjo, kad pirmoji grupė turėjo apimti keliasdešimt instruktorių, kurie kelias savaites mokys vokiečių karius.
Vokietija trečiadienį pristatė pirmąją išsamią gynybos strategiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, joje Rusija įvardyta pagrindine grėsme Europos saugumui ir perspėta apie galimą konfrontaciją su NATO. Gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Maskvos ginklavimasis rodo pasirengimą naudoti jėgą geopolitiniams tikslams siekti ir silpninti aljansą, skaldant Europą ir Kanadą nuo Jungtinių Valstijų.
Strategijoje daug dėmesio skiriama hibridinėms grėsmėms, įskaitant kibernetines atakas, sabotažą, dezinformaciją ir šnipinėjimą, taip pat siekiui didinti „informacijos pranašumą“, plėsti kibernetinius ir kosminius pajėgumus bei toliau stiprinti ilgųjų nuotolių tikslaus smūgio sistemas, įkvėptas Ukrainos karo patirties, ypač dronų kovos.
Vokietija planuoja didinti kariuomenę iki 460 tūkst. – dalis planų lieka įslaptinti
Berlynas siekia išplėsti savo ginkluotąsias pajėgas iki mažiausiai 460 000 karių, įtraukiant rezervistus ir galbūt vėl įvedant privalomąją karo tarnybą, kad būtų sukurta stipriausia įprastinė jėga Europoje. Taip pat planuojama įsigyti JASSM-ER sparnuotąsias raketas F-35 naikintuvams, stiprinti oro gynybą ir modernizuoti karinę administraciją skaitmeninimo bei dirbtinio intelekto priemonėmis.
Vis dėlto svarbios detalės lieka įslaptintos, kad nebūtų atskleisti strateginiai planai.
