Ukraina kreipėsi į tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją
Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad dėl intensyvėjančių karinių veiksmų Rusijos oro erdvė tampa pavojinga keleiviniams lėktuvams. Kyjivas paragino oro bendroves, draudikus ir užsienio valstybių aviacijos institucijas iš naujo įvertinti skrydžių į Rusiją bei virš jos teritorijos riziką.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusija nepakankamai informuoja tarptautinę aviacijos bendruomenę apie savo oro erdvėje kylančius pavojus. Pasak A. Sybihos, oficialiu pranešimu siekiama užkirsti kelią netyčiniams incidentams, o ne grasinti civiliniams orlaiviams.
Ukrainos infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas laišku kreipėsi į ICAO Tarybos pirmininką Juaną Carlosą Salazarą. Ukraina paprašė organizacijos paraginti valstybes nares ir jų oro bendroves visiškai nutraukti civilinių orlaivių skrydžius Rusijos oro erdvėje.
Kreipimasis buvo pateiktas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo, kad Rusijos danguje daugės ukrainietiškų dronų. V. Zelenskis tvirtino, kad Ukraina nesitaiko į civilinius lėktuvus, tačiau oro bendrovės privalo įvertinti pavojų, kurį sukuria karinės operacijos ir Rusijos oro gynybos reakcija.
ICAO perspėjimas nėra teisiškai privalomas oro erdvės uždarymas
Ukrainos pranešimas savaime neuždaro Rusijos oro erdvės. Pagal tarptautinę aviacijos sistemą už savo teritorijos oro erdvę pirmiausia atsako pati valstybė. Rusija kol kas nėra paskelbusi visuotinio civilinių skrydžių draudimo, nors per dronų atakas laikinai riboja eismą atskiruose oro uostuose ir regionuose.
ICAO vienu sprendimu taip pat negali uždrausti savo 193 valstybėms narėms skraidyti virš konkrečios šalies. Monrealyje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra nustato tarptautinius aviacijos standartus, koordinuoja saugumo politiką ir gali skelbti rekomendacijas, tačiau galutinius sprendimus priima nacionalinės aviacijos institucijos bei pačios oro bendrovės.
Vis dėlto ICAO pozicija gali turėti didelę praktinę reikšmę. Tarptautinės rekomendacijos įtraukiamos į oro bendrovių rizikos vertinimus, jomis remiasi draudikai, orlaivių nuomotojai ir valstybinės reguliavimo institucijos. Net teisiškai neprivalomas įspėjimas gali paskatinti keisti maršrutus arba padidinti draudimo kainas.
Reaguodama į Ukrainos kreipimąsi, ICAO konkrečiai nepaskelbė Rusijos oro erdvės uždarymo. Organizacija bendresniu pareiškimu įspėjo, kad civiliniams lėktuvams didėja pavojus būti palaikytiems kariniais taikiniais arba patekti į oro gynybos ir bepiločių orlaivių susidūrimo zoną.
Europos aviacijos agentūra apie pavojų perspėjo dar anksčiau
Ukrainos kreipimasis nėra pirmasis oficialus perspėjimas dėl skrydžių virš Rusijos. Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) jau anksčiau paskelbė aktyvų konfliktinės zonos informacinį biuletenį, taikomą Rusijos oro erdvei į vakarus nuo 60-ojo rytų ilgumos dienovidinio.
Perspėjimas apima Maskvos, Sankt Peterburgo, Rostovo prie Dono, Samaros ir Jekaterinburgo skrydžių informacijos regionus visais aukščiais. 2026 metų liepą jo galiojimas buvo pratęstas iki 2027 metų sausio 31 dienos, jeigu aplinkybės nepasikeis anksčiau.
Šios rekomendacijos tiesiogiai taikomos EASA reguliuojamoms oro bendrovėms ir trečiųjų valstybių vežėjams, vykdantiems skrydžius pagal EASA išduotus leidimus. Tačiau jos neapima visų pasaulio oro bendrovių, todėl Rusijos oro erdvėje toliau skraido nemažai Azijos, Artimųjų Rytų ir kitų regionų vežėjų.
EASA vertinimas rodo, kad pavojus siejamas ne vien su naujausiais V. Zelenskio pareiškimais. Rizika egzistavo ir anksčiau dėl karo veiksmų, oro gynybos sistemų naudojimo, raketų bei dronų, galimų klaidingų orlaivių atpažinimų ir palydovinės navigacijos trikdžių.
Didžiausią pavojų kelia ne patys dronai, o visa oro gynybos aplinka
Ukrainietiški tolimųjų nuotolių dronai vis dažniau pasiekia objektus šimtus kilometrų Rusijos teritorijos gilumoje. Jie atakuoja naftos perdirbimo gamyklas, degalų saugyklas, karinius objektus ir kitą infrastruktūrą. Rusijos pajėgos į tai reaguoja aktyvuodamos priešlėktuvinės gynybos sistemas ir elektroninės kovos priemones.
Keleiviniam lėktuvui pavojų gali kelti drono arba jį numušusios raketos nuolaužos. Dar didesnė rizika atsiranda tada, kai oro gynybos operatorius civilinį orlaivį klaidingai atpažįsta kaip karinį taikinį arba paleista raketa nukrypsta nuo numatyto objekto.
Elektroninės kovos priemonės gali slopinti arba klaidinti GPS signalus. Šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai turi atsarginių navigacijos sistemų, todėl vien GPS trikdymas paprastai nesukelia katastrofos. Tačiau jis apsunkina darbą pilotams ir skrydžių vadovams, ypač artėjant prie oro uosto, esant prastoms oro sąlygoms arba staiga keičiant maršrutą.
Pavojų didina ir pavėluotai paskelbiami oro erdvės apribojimai. Jeigu dronų ataka prasideda tuomet, kai keleiviniai lėktuvai jau skrenda į oro uostą, juos gali tekti nukreipti kitur, ilgai laikyti laukimo zonoje arba skubiai perskirstyti oro eismą.
Maskva atmeta Ukrainos perspėjimą ir žada užtikrinti saugumą
Rusijos civilinės aviacijos agentūra „Rosaviacija“ pareiškė, kad Ukrainos kreipimasis į tarptautines aviacijos institucijas neturi teisinės galios. Rusijos institucija tvirtino, kad šalies oro transportas ir antžeminė infrastruktūra dirba pagal planą, įskaitant užsienio oro bendrovių skrydžių aptarnavimą.
Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas teigė, kad oro uostų saugumo reikalavimai nuolat tobulinami, o civilinės aviacijos tarnybos bendradarbiauja su Gynybos ministerija bei Nacionaline gvardija. Pasak A. Nikitino, valdžia turi sprendimų, kurie turėtų padėti išvengti didesnių aviacijos sutrikimų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos perspėjimus ir grasinimus intensyvinti dronų operacijas pavadino „valstybiniu terorizmu“. Maskva tvirtina, kad būtent Ukrainos veiksmai sukuria grėsmę civiliniams objektams, o Kyjivas atsako veikiantis pagal Jungtinių Tautų Chartijoje numatytą teisę gintis.
Abi pusės informaciją naudoja ir platesniame informaciniame kare. Ukraina siekia didinti ekonominę bei politinę Rusijos izoliaciją, o Rusija nori parodyti, kad pajėgia užtikrinti normalų šalies oro uostų darbą. Todėl nei Kyjivo, nei Maskvos pareiškimų nepakanka objektyviam aviacijos saugumui įvertinti – tam reikalingi incidentų, maršrutų, oro gynybos aktyvumo ir nepriklausomų rizikos vertintojų duomenys.
Maskvos oro uostuose jau fiksuoti šimtai vėlavimų
Nepaisant Rusijos pareiškimų apie normalų darbą, rugsėjo 2 dieną Maskvos oro uostuose buvo fiksuojami dideli sutrikimai. Skrydžių stebėjimo duomenimis, Šeremetjevo oro uoste buvo atšauktas 21 skrydis ir vėlavo 235, o Vnukovo oro uoste – atšaukti 22 ir vėlavo 94 skrydžiai.
Turkijos pigių skrydžių bendrovė „Pegasus Airlines“ atšaukė šešis į Vnukovo oro uostą turėjusius atvykti ir šešis iš jo išvykti turėjusius reisus. Bendrovė nurodė technines ir veiklos priežastis, tačiau viešai nepatvirtino, kad sprendimas priimtas tiesiogiai dėl Ukrainos perspėjimo.
„Turkish Airlines“ taip pat atšaukė dalį skrydžių tarp Stambulo ir Maskvos. Jungtinių Arabų Emyratų oro bendrovė „flydubai“ pranešė stebinti besikeičiančią padėtį ir pagal poreikį koreguojanti tvarkaraščius bei maršrutus.
Vien atšauktų skrydžių skaičius dar neįrodo, kad visus sutrikimus sukėlė ukrainietiški dronai. Reisai gali būti atšaukiami dėl oro sąlygų, techninių gedimų, įgulų darbo apribojimų ir kitų priežasčių. Tačiau dažni laikini oro uostų uždarymai rodo, kad karas jau daro apčiuopiamą poveikį Rusijos civilinės aviacijos veiklai.
Virš Rusijos ir toliau skraido Azijos bei Persijos įlankos oro bendrovės
Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų oro bendrovės Rusijos oro erdve iš esmės nesinaudoja nuo 2022 metų. Tai nulėmė abipusiai oro erdvės uždarymai, sankcijos ir aviacijos saugumo vertinimai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tačiau virš Rusijos tebeskraido Kinijos, Indijos, Turkijos, Serbijos ir Persijos įlankos valstybių vežėjai. Tarp jų yra „Air China“, „China Eastern“, „China Southern“, „Turkish Airlines“, „Emirates“, „Etihad Airways“, „Qatar Airways“, „Air India“ ir kitos bendrovės.
Rusijos teritorija sudaro trumpiausią kelią daugelyje maršrutų tarp Europos ir Rytų Azijos. Skrendant aplink Rusiją kelionė gali pailgėti keliomis valandomis, padidėja degalų sąnaudos, įgulos darbo laikas ir bendros skrydžio išlaidos.
Dėl to Rusijos oro erdve galintys naudotis Azijos vežėjai turi konkurencinį pranašumą prieš Europos bendroves. Tačiau didėjanti karinė rizika gali sumažinti šio trumpesnio maršruto ekonominę naudą, jeigu brangtų draudimas, dažnėtų nukreipimai arba būtų pradėti taikyti nacionaliniai draudimai.
Ankstesnės tragedijos parodė klaidingo atpažinimo pavojų
Civilinės aviacijos rizikos vertintojai primena 2014 metų liepą virš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos numuštą „Malaysia Airlines“ reisą MH17. Žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės. Katastrofa parodė, kad įprastame skrydžio aukštyje esantis keleivinis orlaivis nėra apsaugotas nuo karinių oro gynybos sistemų.
Kitas svarbus incidentas įvyko 2024 metų gruodžio 25 dieną. „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas, skridęs iš Baku į Grozną, buvo apgadintas tuo metu, kai Rusijos oro gynyba reagavo į Ukrainos dronų ataką. Lėktuvas vėliau sudužo netoli Aktau Kazachstane – žuvo 38 žmonės, dar 29 buvo sužeisti.
Azerbaidžano ir tarptautinės žiniasklaidos šaltiniai skelbė, kad orlaivį apgadino Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketa. Oficialiame tarpiniame tyrimo dokumente buvo patvirtinti išoriniai lėktuvo pažeidimai, tačiau galutinės visų katastrofos priežasčių išvados tuo metu dar nebuvo paskelbtos. Todėl atsakomybę būtina atskirti nuo pirminių tyrimo duomenų ir politinių pareiškimų.
ICAO po katastrofos paragino valstybes visapusiškai bendradarbiauti atliekant nepriklausomą tyrimą. Tarptautinė oro transporto asociacija taip pat pabrėžė, kad incidentas įvyko Rusijos oro erdvėje netoli karinių operacijų zonos ir pareikalavo skaidraus priežasčių nustatymo.
Oro bendrovėms teks rinktis tarp trumpesnio maršruto ir didėjančios rizikos
Ukrainos perspėjimas pirmiausia pakeičia oro bendrovių ir draudikų turimos informacijos pobūdį. Kyjivas dabar oficialiai pripažįsta, kad ketina tęsti ir plėsti dronų operacijas Rusijos teritorijoje, todėl vežėjai negali teigti apie šią riziką nebuvę informuoti.
Tai nereiškia, kad kiekvienas skrydis virš Rusijos tapo vienodai pavojingas. Rizika priklauso nuo regiono, skrydžio aukščio, artumo kariniams ir energetikos objektams, tuo metu vykdomų dronų operacijų, Rusijos oro gynybos aktyvumo bei informacijos perdavimo oro eismo valdymo tarnyboms.
Didžiausias praktinis poveikis gali pasireikšti per draudimo ir atsakomybės sistemą. Net jeigu nacionalinė institucija leidžia skrydį, draudikas arba orlaivio savininkas gali nustatyti griežtesnes sąlygas. Bendrovės valdyba taip pat turi pagrįsti, kodėl pasirinko trumpesnį maršrutą per konflikto paveiktą oro erdvę, jeigu egzistavo saugesnė alternatyva.
Kol kas Ukrainos kreipimasis yra oficialus rizikos perspėjimas ir raginimas, o ne tarptautinis Rusijos oro erdvės uždarymas. Tačiau jei dronų operacijos gilumoje tęsis, daugės oro uostų veiklos sutrikimų ir bus pateikta naujų nepriklausomų saugumo vertinimų, Rusijos oro erdvė gali užsidaryti praktiškai – ne vienu ICAO sprendimu, bet atskirų valstybių, draudikų ir oro bendrovių pasirinkimu.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Ukraine Formally Warns Airlines That Russian Airspace Is Unsafe. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/02/ukraine-formally-warns-airlines-that-russian-airspace-is-unsafe
„Reuters“. (2026). Ukraine Urges UN Aviation Agency to Support Ban on Flights in Russian Airspace. https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/ukraine-urges-aviation-watchdog-back-ban-flights-russian-airspace-2026-09-02/
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. (2026). Drones, Missiles, and Jamming: UN Aviation Chief Calls for Urgent Action to Protect Civil Aircraft Operating Near or Over Conflict Zones. https://www.icao.int/news/drones-missiles-and-jamming-un-aviation-chief-calls-urgent-action-protect-civil-aircraft
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Ukrainos perspėjimą oro bendrovėms, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie Ukrainos perspėjimą oro bendrovėms, yra tikslus ir nešališkas, taip pat vengia dezinformacijos. Informacija yra aiški ir atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes Ukraina nuolat susiduria su saugumo iššūkiais, o oro bendrovių veikla virš Rusijos gali turėti didelės įtakos tarptautiniams skrydžiams. Be to, informacija apie galimus draudimus ir jų pasekmes yra svarbi tiek oro bendrovėms, tiek keliautojams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos perspėjimą oro bendrovėms, kas yra aktualu tiek saugumo, tiek transporto sektoriui. Jame aiškiai išdėstomi galimi pavojai ir pasekmės, kas padeda skaitytojams geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Ukrainos perspėjimą oro bendrovėms, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame nėra emocinės manipuliacijos, o tonas yra informatyvus ir objektyvus.
