Vilniuje – naujas žingsnis į ateities mediciną
Vilnius stiprina savo pozicijas gyvybės mokslų žemėlapyje – sostinėje duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras. Į 61 mln. eurų vertės projektą dedamos didelės viltys: čia kuriami sprendimai ateityje gali keisti sudėtingų ligų gydymą, o kartu didinti Lietuvos konkurencingumą biotechnologijų sektoriuje.
„Northway“ įmonių grupės vystomame 3,5 tūkst. kvadratinių metrų centre bus kuriamos naujos kartos ląstelių terapijos, individualizuotos terapinės vakcinos, regeneracinės medicinos produktai ir plėtojamos 3D žmogaus audinių spausdinimo technologijos[1].
Centras taps Vilniuje kuriamos „Bio City“ ekosistemos dalimi. Jame planuojama sukurti apie 100 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Projektas finansuotas tiek privačiomis „Northway“ įmonių grupės lėšomis, tiek nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimu.
Biotechnologijų sektoriui – vis didesnės ambicijos
Naujojo centro atidaryme dalyvavę šalies vadovai pabrėžė, kad projektas svarbus ne tik medicinos pažangai, bet ir visos Lietuvos ekonomikos ateičiai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad gyvybės mokslų srityje Lietuva turi ne tik stiprių specialistų, bet ir realų potencialą kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei naujas darbo vietas.
„Tai yra didžiulė mūsų valstybės sėkmė. Biomokslai ir bioindustrijos yra ta sritis, kur mes turime potencialą ir turime žmonių. Visada tokie verslo modeliai reiškia inovacijas bei darbo vietas. Aišku, kad išnaudojame savo žmonių protinį potencialą. Turime gamtinius išteklius, bet turime ir daug protinio potencialo“, – projekto atidaryme žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Šiuo metu biomokslų ir biotechnologijų sektorius sudaro apie 3,4–3,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Valstybės tikslas – šią dalį ateityje padidinti bent iki 5 procentų.
Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė dar ambicingesnę prognozę – jo manymu, ilgainiui sektoriaus indėlis galėtų išaugti iki 7–8 proc. BVP. Prezidento vertinimu, būtent technologiškai pažangūs sektoriai, kuriantys didelę pridėtinę vertę, turėtų tapti viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos krypčių.
Kreipdamasis į „Northway“ įmonių grupės savininką Vladą Algirdą Bumelį, šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad tokio masto projektų įgyvendinimas galėtų tapti pavyzdžiu ir politikams.
„Mums, politikams, tikrai reikėtų pasimokyti iš viso to – kartais mums su idėjomis kažkur užstringa, kažkur vieni kitiems pradedame trukdyti, ir štai tokie pavyzdžiai, teigiama to žodžio prasme, užkrečia ir skatina sekti jūsų pavyzdžiu“, – sakė G. Nausėda.
Centre – pažangios technologijos ir individualizuotos terapijos
Naujajame centre įrengta 20 nepriklausomų gamybos linijų, veikiančių kartu su kokybės kontrolės laboratorijomis, pažangiomis švariųjų patalpų sistemomis ir izoliuota infrastruktūra.
Ji pritaikyta itin jautrių ląstelių terapijų gamybai ir leis vienu metu gaminti individualizuotus preparatus skirtingiems pacientams. Tokia sistema turėtų užtikrinti aukštą sterilumo lygį, viso proceso atsekamumą ir griežtą kryžminės taršos kontrolę.
„Northway“ įmonių grupės savininkas Vladas Algirdas Bumelis pabrėžė, kad tokio masto projektas Lietuvoje tapo įmanomas ne vien dėl finansinių investicijų, bet ir dėl per ilgą laiką sukauptų žinių bei specialistų kompetencijų.
„Prieš penkiolika metų neturėjome galimybių statyti tokius centrus ir juose kurti, bet ką turėjome ir turime – žmones, (…) kurie padėjo įgyvendinti ambicijas, kurias turime“, – centro atidaryme kalbėjo „Northway“ savininkas.
Pasak V. A. Bumelio, naujajame centre bus gaminami aukštos kokybės vaistiniai preparatai, atitinkantys tarptautinius reikalavimus.
Sveikatos apsaugos viceministras Danielis Naumovas pabrėžė, kad centro reikšmė neapsiriboja vien mokslo ar verslo plėtra – čia kuriamos technologijos gali atverti naujų galimybių pacientų gydymui.
„Tokie projektai duoda viltį, (…) kad galime pagydyti žmones“, – kalbėjo jis.
Investicija stiprina Lietuvos konkurencingumą
61 mln. eurų vertės projektas laikomas ne tik reikšminga investicija į medicinos technologijas, bet ir svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus konkurencingumą.
Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas teigė, kad bankas siekia prisidėti prie strategiškai svarbių projektų. Į Vilniaus pramonės parką, kuriame įsikūrė naujasis centras, ILTE jau yra investavęs apie 100 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys pažymėjo, kad tokio masto investicijos stiprina ne tik gyvybės mokslų sektorių, bet ir visos valstybės konkurencingumą regione.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas savo ruožtu akcentavo, kad tokie projektai leidžia Lietuvai tarptautinėje erdvėje prisistatyti kaip pažangiai ir inovatyviai valstybei.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas išskyrė Lietuvos gebėjimą ne tik perimti pažangius technologinius sprendimus iš kitų šalių, bet ir pačiai juos kurti bei pritaikyti medicinoje.
„Jaučiu didelį pasididžiavimą, kad mes Lietuvoje ne tik vartojame ir įdiegiame naujas technologijas, bet ir patys kuriame. Didžiuojuosi, kad yra žmonių, kurie geba ir iš esmės pakeisti medikų galimybes padėti žmogui, diagnozuoti anksčiau bei teikti gydymą“, – žurnalistams sakė J. Olekas.
Tikimasi, kad naujasis ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras taps svarbia Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos dalimi ir padės šaliai dar tvirčiau įsitvirtinti tarp pažangiausių biotechnologijų centrų Baltijos regione.
