Daugiau vaikų atsiveria galimybė gauti kompensuojamą gydymą
Daliai vaikų, kuriems augti sekasi gerokai lėčiau nei jų bendraamžiams, nuo šiol atsiveria nauja gydymo galimybė. Nuo rugsėjo valstybė kompensuoja augimo hormoną somatropiną ne tik dėl anksčiau nustatytų diagnozių, bet ir vaikams, kurie gimė per maži pagal nėštumo trukmę ir vėliau susidūrė su augimo sutrikimais.
„Kiekvienam vaikui svarbu suteikti galimybes tinkamai augti ir vystytis. Augimo hormono kompensavimo išplėtimas leis gydymą gauti ir vaikams, kurie gimė per maži ir kuriems diagnozuotas augimo sutrikimas. Tai papildoma gydymo galimybė šeimoms, kurioms iki šiol toks gydymas nebuvo kompensuojamas“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas[1].
Šis pokytis svarbus šeimoms, kurioms iki šiol tokio gydymo išlaidos nebuvo kompensuojamos. Išplėtus pacientų ratą, daugiau vaikų galės pretenduoti į valstybės finansuojamą gydymą, jei jų sveikatos būklė ir augimo rodikliai atitiks nustatytus kriterijus.

Kas yra somatropinas ir kuo jis svarbus?
Somatropinas yra žmogaus augimo hormoną atitinkantis preparatas. Jis padeda skatinti kaulų ir raumenų augimą, taip pat dalyvauja reguliuojant organizmo medžiagų apykaitos procesus.
Iki šiol kompensuojamas gydymas šiuo preparatu buvo taikomas vaikams, kuriems diagnozuota hipofizės hipofunkcija. Dabar somatropino kompensavimo galimybės išplėstos ir vaikams, kurie gimė mažesni, nei įprasta pagal jų gestacinį amžių, o vėliau jų augimas išliko nepakankamas.
Tai reiškia, kad gydymas augimo hormonu tampa prieinamas platesnei pacientų grupei. Vis dėlto pats vaisto kompensavimas nereiškia, kad jis bus skiriamas kiekvienam žemesnio ūgio vaikui – tam būtinas gydytojo įvertinimas ir aiškiai nustatytas gydymo poreikis.
Gydymas skiriamas ne vien pagal vaiko ūgį
Kompensuojamas gydymas somatropinu nėra skiriamas automatiškai. Sprendimą dėl jo priima gydytojas, įvertinęs ne tik vaiko ūgį, bet ir augimo tempą, bendrą sveikatos būklę, ankstesnę raidą bei kitus medicininius rodiklius.
Svarbu ir tai, ar vaiko augimo sutrikimas atitinka nustatytas kompensavimo sąlygas. Todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – vien fakto, kad vaikas yra žemesnis už bendraamžius, nepakanka.
Gydytojas taip pat sprendžia, ar augimo hormono terapija konkrečiam vaikui gali būti naudinga ir ar nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų rinktis kitą stebėjimo ar gydymo taktiką.
Taigi išplėstas kompensavimas suteikia daugiau galimybių šeimoms ir vaikams, kuriems augimo sutrikimai reikalauja medicininės pagalbos, tačiau galutinis sprendimas dėl gydymo priklauso nuo išsamaus vaiko būklės įvertinimo ir individualaus gydymo poreikio.