Sukritikavus mokesčių reformą konservatoriai griebėsi apklausų
Mokesčių reforma, kuria neva ketinama įvesti daugiau lygybės, buvo itin aršiai sukritikuota tiek gyventojų, tiek ekonomistų. Ypatingą nesąžiningumą dėl naujos mokesčių reformos mato tie, kurie dirba savarankiškai ir realiai iš valstybės beveik nieko, išskyrus nuožmų reikalavimą susimokėti krūvą mokesčių, net negauna. Net ir atostogos bei nedarbingumo išmokos jiems lieka tik teorinėmis ir realiai neprieinamomis bei neačiuopiamomis galimybėmis, nes kad ir kiek tų mokesčių bemokėsi, kai ateina laikas valstybei dalį jų grąžinti, gauni tik centukus.
Tačiau štai, konservatoriai, galimai neapsikentę konstruktyvios kritikos, panašu, kad nusprendė pasislėpti už apklausos, kurios rezultatai – netikėta – bet palankūs jiems!
Konservatorių užsakymu atliktos apklausos klausimai, tiesa, buvo suformuluoti gana miglotai. Tarkime klausimas „Ar sutinkate su teiginiu: „Lietuvos mokesčių sistemoje galėtų būti daugiau teisingumo“? yra labai abstraktus ir iš esmės nieko konkretaus neklausiantis, o ir be apklausos atsakymą į tokį klausimą nuspėti būtų labai nesunku. Kas būtų sunku, tai rasti šalį, kurioje gyventojai manytų, kad mokestinė sistema yra teisinga ir nenorėtų joje daugiau teisingumo.
Tačiau konservatoriai mielai tokį klausimą į apklausą įkišo, o jo atsakymą, kad 93 proc. respondentų atsakė „taip“, dabar drąsiai gali naudoti kaip argumentą, kad Lietuvos mokestinėje sistemoje reikia kažką keisti.
O kas tas kažkas, ką reikia keisti? Ogi tie Finansų ministrės minėtieji „gyvulių ūkio“ – t. y. žmonių, kurie darbo vietas susikūrė patys sau, mokami mokesčiai.
Tiesa, prezidentas Gitanas Nausėda jau pareiškė, kad tokia mokestinė sistema, kuri kraus mokesčių naštą ant viduriniosios klasės pečių, neatitinka gerovės valstybės vizijos. Tik ar konservatoriams prezidento žodis ką nors reikš?
„Užimtųjų skaičiai rodo, kad individualios veiklos ir darbo santykių vienas prie vieno lyginti tikrai negalima. Todėl atitinkamai ir bazinio tarifo pakėlimas dirbantiems savarankiškai iki 20 proc., kai dabar yra 15 proc., prezidento nuomone, tikrai nėra protingas. Taip yra taikomasi į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę.
Kalbant gerovės valstybės principus, vidurinės klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas. Ir tai (mokesčių reforma – ELTA) neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė[1].
Kam dirbti, jei galima tiesiog pykti ant uždirbančių daugiau?
Konservatoriai užsakytoje apklausoje teiravosi, ar Lietuvoje būtų teisingesnė mokesčių sistema, jei būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Ir, žinoma, 80 proc. apklaustos liaudies atsakė, kad taip – mat jie įsivaizduoja, kad tie progresiniai mokesčiai paliestų kokių nors milžiniškų korporacijų vadovus.
Lyg to būtų maža, konservatorių apklausoje pasirodė ir klausimas apie mokesčių didinimą vidutines pajamas gaunantiems žmonėms – ir, žinoma, liaudis rėkė, kad taip, mokesčius didinkime ir tiems, kas uždirba vidutines pajamas. Matyt, įsivaizduodami, kad vidutines pajamas gaunantys žmonės pusryčiams jau ikrus valgo.
Kokia yra realybė tos viduriniosios klasės, kurią norima apkrauti didesniais mokesčiais?
Pasirodo, ta realybė ne tokia jau ir smagi, ne tokia jau ir turtinga. Viduriniaja klase Lietuvoje laikomi tie, kurie „ant popieriaus“ uždirba 2 tūkst. eurų ir daugiau. Kitaip sakant, tie, kurie „į rankas“ gauna 1,2 tūkst. eurų.
Įsivaizduokime jauną žmogų, kuris baigė mokslus, tam, kad gautų darbą su 1,2 tūkst. eurų atlyginimu „į rankas“.
Susimoka žmogus nuomą, kuri didmiestyje siekia apie 400–500 eurų, mokesčiai dar apie 100-200 eurų. Maistas, jei kokybiškas, kainuoja apie 400 eurų per mėnesį. Na ir lieka 100 – 200 euriukų, kurie visi, veikiausiai, nukeliauja kurui ir keletui buitinių smulkmenų. Net susitaupyti neišeina. Žinoma, susitaupytum, bet valgydamas prastesnės kokybės maistą, bet ar toks – į sveikatą, čia jau kitas klausimas.
Bet kokia gi čia vidurinioji klasė, jei norint pasitaupyti, reikia kruopas valgyti? Na, pasirodo, ne tik tokia, kuri tik kruopomis gali misti, bet ir tokia, kuri gali ir dar daugiau mokesčių sumokėti.
„Vidurinė klasė, kuri anot pseudo ekonomistų klesti, į dieną gali išleisti pasakiškus pinigus. t. y. maždaug 5-15 eurų į dieną. Čia skaičiuojant labai optimistiškai“, – rašo verslininkas Ugnius Kiguolis[2].
Dirbančiųjų „ant savęs“ valstybei nereikia
Na, o ką gi konservatorių atlikta apklausa sako apie tuos, dėl kurių kilo daugiausiai kipišo – apie dirbančius su individualia veikla?
Nustebsite, bet net 52 proc. apklausos dalyvių mano, kad mokesčiai Lietuvoje būtų paskirstyti teisingiau, jei vienodai mokesčių mokėtų tie, kurie dirba su darbo sutartimis, ir tie, kurie turi individualią veiklą.
Kad dirbantys pagal individualią veiklą būtų apmokestinami panašiai kaip ir samdomi darbuotojai, dažniau pritaria tie, kurie balsuotų už LSDP ir TS-LKD, jei rinkimai vyktų šį sekmadienį[3].
Matyt, netyčia į apklausą prasprūdo keletas tokių, kurie patys turi individualią veiklą, ir žino, kad aukso puodai iš jos nebyra, tad 33 proc. respondentų teigė, kad visgi padidinus mokesčius savarankiškai dirbantiems, daugiau teisingumo mokestinėje sistemoje neatsiras.
33 proc. respondentų – didelis skaičius. Tik ar jis ką nors reikš apklausos užsakovams?
„Individualios veiklos forma auga savo populiarumu. Vis daugiau žmonių įsitraukia ir naudojasi šia galimybe. Ir sutiktume, kad nemaža dalis renkasi šią formą ne vien dėl jos paskirties – galimybės organizuoti savo veiklą, kontroliuoti savo užimtumą, prisiimti tam tikrą rizikos dalį, bet prie to prisideda ir mokestinės sistemos palankumas. Jei ieškoma palankesnių formų mokestine prasme, suprantame, kad jeigu ta tendencija auganti, įtampa darbo rinkoje su laiku tik didės“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Savarankiškas darbas: darbo daugiau, garantijų mažiau, o mokesčiai vienodi?
Tiems, kurie dirba nuo 8 iki 5 ir neturi jokio noro kilti karjeros laiptais, mokytis arba dirbti savarankiškai, kiti, tą darantys, rodosi kaip kokie visuomenės siurbėlės: „dirba kada nori, mokesčius nusukinėja, keliasi kada nori, o aš nuo 8 jau turiu kaip virdulys darbe stovėti“.
Juokingai tiems, kurie turi savarankiškas veiklas, skamba ir ministrės žodžiai apie tai, kad reikia suvienodinti darbo santykius su individualia veikla, bet, aišku, tik mokestine prasme, nes tokių garantijų, kurias gauna dirbantis su darbo sutartimi, individualiai dirbantysis gali ir toliau net nesitikėti.
„Baisiausia šitoje reformoje nesupratimas. Sakoma, kad individualios veiklos mokesčius reikia prilyginti darbo santykiams. Mat čia tas pats velnias. Nesąmonė! Patys pažiūrėkite:
1. Individualioje veikloje (toliau IV) tu pats turi pasirūpini savo darbo vieta, priemonėmis, medžiagomis, kabinetu, šildymu, telefonais, mašinom ir t.t. Darbo santykiuose (toliau DS) visą tai gauni.
2. IV tu prisiimi visas rizikas. Teismai, skundai, rizikos, fondų kritimai, krizės, pandemijos, karai – visa tai gula tik ant tavo pečių. DS tai tavo vadovo rūpestis ir galvos neskauda.
3. IV privalai susirasti sau darbo pats. Tik tu atsakingas ar bus klientų, ar bus darbo, ar bus naujų užsakovų, ar bus pajamų, ar jų užteks ir t.t. DS tau dažniausiai reikia tiesiog dirbti tai, ką pasako“, – finansų ministrei bandė paaiškinti Stanislavas Stavickis-Stano.
Jis priduria ir daugiau punktų, kurie skiria samdomą darbuotoją nuo to, kuris sau darbo vietą susikūrė pats. Štai samdomas darbuotojas turi darbo sutartį, jis yra tikras dėl savo ateities net ir jei įmonė bankrutuotų – juk darbuotojo teisės ginamos darbo kodekse.
Atostogos? Dirbantis savarankiškai gali apie jas tik pasvajoti. Ne tik dėl to, kad dirbant savarankiškai darbas ir gyvenimas tampa kone neatsiejami, bet ir dėl to, kad jokie atostoginiai žmogui nepriklauso. Nedirbi? Nedirbk, bet ir pinigų negausi.
Savarankiškų darbuotojų negina jungtinės organizacijos, profsąjungos. Esi tik tu ir tavo darbas. Maža to, jei jau uždirbi kiek daugiau, viršijęs PVM ribą, automatiškai tampi PVM mokėtoju. Darbo sutartį turintis žmogus gali uždirbti kad ir keliasdešimt tūkstančių, bet PVM mokėti jam nereikės[4].
