Šiandienos tviteris – kasdienių naujienų garantas
Praėjusiais metais tviteris skelbė, kad dėl sistemos pažeidžiamumo buvo atskleisti tviterio vartotojų paskyrų el. pašto adresai ir telefono numeriai – maždaug 400 mln. su tviterio vartotojais susijusių duomenų.
Tačiau dabar kompanija teigia neturinti įrodymų, jog duomenys, kurie dar neseniai buvo parduodami internete, buvo gauti pasinaudojus būtent pačios bendrovės sistemų pažeidžiamumu.
Tuo tarpu JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, skelbiančių, kad tviterio vadovai svarsto galimybę parduoti vartotojų vardus aukcionuose. Taip siekiama padidinti šiuo metu su finansiniais sunkumais susiduriančios kompanijos pajamas, kurios artimiausiu metu gali dar sumenkti.
Susiduriant su sunkumais, dalies pagrindinių tviterio būstinių darbuotojai yra priversti palikti kompanijos biurus, o siekiant sutaupyti, kompanijos valdžia nusprendė mažinti išlaidas: skelbiama, kad tviterio specialistai negauna nemokamų pietų ir užkandžių.
E. Muskui perėmus tviterio kontrolę ir atvėrus duris laisvoms diskusijoms, platformoje netrūksta ir beveik komiškų įvykių. Paskutinis jų – žinomos politikės Marjorie Taylor Greene ir reperio Dr. Dre kivirčas.
O JAV vis garsiau kalbant apie tviterio dokumentuose atskleidžiamos cenzūros žalą, ekspertai ir apžvalgininkai pabrėžia, kad politikai visada reikalauja cenzūros siekdami naudos sau. Daugiau kalbama ir apie tai, kad didelio masto cenzūros istorijoje tikrieji „blogiukai“ yra ne technologijų gigantės, bet pati valdžia, siekianti nutildyti nepageidaujamus balsus.
Tviteris neigia kaltę dėl kibernetinių nusikaltėlių nutekintų duomenų
Trečiadienį tviterio atstovai pranešė, kad šiuo metu neturi jokių įrodymų, signalizuojančių, jog neseniai internete pardavinėti tviterio vartotojų duomenys buvo gauti pasinaudojus ankstesnėmis bendrovės sistemų spragomis ir pažeidžiamumu.
Dabar tviteris teigia, kad maždaug 5,4 mln. paskyrų duomenys buvo patekę į kibernetinių nusikaltėlių akiratį dėl praėjusių metų pradžioje aptiktos sistemos klaidos, kuri buvo ištaisyta. Tačiau kitų 600 mln. tviterio vartotojų duomenų komplektai nėra susiejami nei su ankstesniu incidentu, nei su naujais nusikaltėlių planais[1].
„Nėra jokių įrodymų, kad internete parduodami duomenys buvo gauti pasinaudojus tviterio sistemų pažeidžiamumu. Tikėtina, kad šie duomenys jau yra viešai prieinami internete ir priklauso iš įvairių šaltinių atkeliavusiems paviešintų duomenų rinkiniams“, – teigiama tviterio tinklaraščio pranešime.
Svarstoma galimybė rengti aukcionus tviterio vartotojų vardų pardavimui
Tviterio vartotojų saugumą užtikrinę kompanijos atstovai šiuo metu svarsto įvairius būdus, kaip būtų galima platformą padaryti sėkminga ir svarbiausia – pelninga. Vienas iš galimų variantų – siūlymas rengti aukcionus, kuriuose būtų parduodami vartotojams patrauklūs tviterio paskyrų vardai.
Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai teigia, kad tviteris rimtai svarsto idėją parduoti vartotojų vardus, kad taip būtų padidintos bendrovės pajamas. Tviterio inžinieriai net sugeneravo planą, kaip rengti internetinius aukcionus, kuriuose žmonės galėtų siūlyti įvairius ir įdomius savo pačių sukurtus vartotojų vardus.
Vis dėlto, kol kas nėra aišku, ar šis planas bus įgyvendintas. Dar praėjusiais metais E. Muskas pats pranešė, kad tviteris „pradės atlaisvinti 1,5 mlrd. naudotojų vardų“, pažymėdamas, kad neaktyvios paskyros bus ištrintos.
Tačiau pagal tviterio vartotojų politiką, vartotojų vardų pirkimas ir pardavimas yra draudžiamas. Kita vertus, ši taisyklė visuomet buvo lanksti: žmonės jau daugelį metų gali nusipirkti pageidaujamus vartotojų vardus juodojoje rinkoje[2].
Reklamuotojai dar labiau mažina savo išlaidas tviteryje
O tviterio siekis pritraukti į bendrovę papildomus finansų srautus kasdien tampa vis labiau aktualus. Skelbiama, kad didžiausia pasaulyje reklamos pirkimo kompanija „Group M“ maždaug 40-50 proc. sumažino savo išlaidas, skiriamas reklamai tviteryje. Kai kurie ankstesni reklamos bendrovių sandoriai su tviteriu eina į pabaigą ir nėra aišku, ar bus pratęsti.
Dėl to kalti gali būti patys tviterio vadovai, kurie reklamos užsakovams galimai užsiminė, jog šiuo metu turi būti pasirengę taikytis prie nenuspėjamo naujojo tviterio direktoriaus E. Musko elgesio[3].
Iki tol, kai tviterio valdžią praėjusių metų spalį į savo rankas perrėmė E. Muskas, reklama buvo bene svarbiausias tviterio pajamų šaltinis. Tačiau pastaraisiais mėnesiais tokie stambūs reklamos užsakovai, kaip pavyzdžiui, „Interpublic Group“ ar IPG patarė savo klientams pristabdyti reklamą tviteryje.
Biurai San Franciske ir Singapūre užsidaro, darbuotojai nebegauna įskaičiuotų pietų
Dėl sumažėjusio finansų srauto tviteris ėmėsi aktyvios taupymo politikos. Atleista dalis darbuotojų, mažinamos biurų patalpos. Tačiau kompanija vis tiek negali sumokėti nuomos išlaidų už vis dar veikiančius ofisus. Technologijų analitikas Casey Newtonas praneša, kad viename tviterio biure dirbantys darbuotojai pastarosiomis dienomis buvo priversti tiesiog palikti darbo vietą.
„Man sakė, kad tviterio darbuotojai ką tik buvo išvesti iš Singapūro biuro – Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono būstinės – dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Nuomotojai tiesiog išvedė darbuotojus iš pastato“, – skelbia C. Newtonas[4].
Jau anksčiau skelbta, kad tviteris keletą savaičių nemoka nuomos mokesčio už savo būstinę San Franciske ar kitus pasaulyje veikiančius kompanijos biurus.
Dabar užsimenama ir apie tai, kad kompanija aktyviai mažina išlaidas, skiriamas darbuotojams. Teigiama, kad panaikinami dienpinigiai, kurie buvo skiriami įmonės darbuotojams už pietus ar kitus užkandžius, suvartojamus per darbo dieną.
Žinoma politikė susikirto su repo žvaigžde
O pačioje tviterio platformoje taip pat nestinga naujienų ir įdomių įvykių. Neseniai Džordžijos valstijos respublikonų politikė M. T. Greene įsivėlė į nemalonią situaciją dėl reperio Dr. Dre muzikos panaudojimo. Politikės tviterio paskyra buvo užblokuota po to, kai ji paskelbė politinį vaizdo įrašą su reperio muzika[5].
Respublikonų įstatymų leidėja pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ji vaikšto po Kapitolijų skambant reperio kūrinio „Still D.R.E.“ muzikai. Tuomet Dr. Dre ir jo teisininkų komanda išsiuntė politikei laišką, kuriame nurodoma, kad draudžiama naudoti jo autorių teisėmis saugomą muziką.
„Aš nesuteikiu licencijos naudoti savo muziką politikams, ypač tokiems visuomenę skaldantiems ir neapykantos kupiniems žmonėms, kaip šis“, – sakė Dr. Dre.
Pirmadienį pats tviteris pašalino vaizdo įrašą dėl autorių teisių pažeidimo, o M. T. Greene pateikė viešą atsaką į reperio komandos veiksmus.
„Nors vertinu kūrybos apsaugą, niekada negročiau muzikos su jūsų žodžiais apie smurtą prieš moteris ir policijos pareigūnus bei banditiško gyvenimo ir narkotikų šlovinimą.“
Tviterio dokumentai atskleidė, kas yra tikrasis visuomenės priešas
Politikės ir reperio kivirčas – kiek linksmesnis įvykis tviterio padangėje. Juk pastarosiomis savaitėmis platformoje atskleidžiami žymiai svarbesni ir visos šalies politikos kryptį pakeisti galintys tviterio dokumentai, nurodantys cenzūros, informacijos slėpimo ir slopinimo mastus.
Nors liberalioji žiniasklaida tviterio dokumentų klausimu yra linkusi tylėti, konservatyvių pažiūrų politikai bei ekspertai mano, jog visada buvo teisūs, o dabartinė situacija tik įrodo, jog kalbos apie demokratų cenzūrą prieš dešiniuosius, buvo tiesa.
Konservatyvių pažiūrų ekspertai pažymi, kad skelbiami tviterio dokumentai atskleidžia „siaubingą ir absurdišką vyriausybės – nuo žvalgybos agentūrų iki įstatymų leidėjų – įsitraukimo lygį formuojant naratyvus per cenzūrą socialinėje žiniasklaidoje tokiais klausimais kaip rinkimai ir COVID-19“[6]. Dabar JAV, nors ir nerimaujant dėl to, ką dar gali atskleisti tviterio dokumentai, vyrauja džiugios nuotaikos, jog, regis, dauguma amerikiečių tikrai mano, kad tokia cenzūra yra moraliai neteisinga.
Dalis ekspertų taip pat pastebi, jog įsivyrauja naratyvas, kad cenzūra reiškia tik tai, kad vyriausybė naudoja savo prievartos galią žmonėms nutildyti. Pabrėžiama, kad tikrasis blogis šioje situacijoje yra ne technologijų kompanijos, bet jas manipuliuojanti ir spaudžianti valdžia.
Kompanijos savo platformose gali pašalinti asmenis, jei šie nesilaiko tam tikrų nuostatų, tačiau jos neturi galios vykdyti analogišką politiką už platformos ribų[7].
Tokią teisę turi tik vyriausybės. Jos gali priversti žmones prieš jų valią mokėti baudas, atiduoti savo nuosavybę, stoti prieš teismą ar net sėsti į kalėjimą. Taigi, tikroji grėsmė yra ne paklusti valdžiai linkę feisbuko ar tviterio vadovai, bet pati valdžia, kuri teikia „pasiūlymus“ privačioms bendrovėms, tačiau turi visišką galią su jomis susidoroti, jei šie „pasiūlymai“ būtų atmesti.
