JAV agentūros ir tviterio vadovai išvien plėtojo Rusijos trolių naratyvą
Po ilgos pertraukos viešąją erdvę vėl pasiekė nauja, sensacingų tviterio failų dalis. Šį kartą slaptus tviterio vadovų ir skirtingų JAV agentūrų planus bei kėslus atskleidė nepriklausomas žurnalistas Mattas Orfalea.
Naujausioje tviterio failų dalyje, pavadintoje „Kaip visur galima rasti rusus?“ paliečiama dirbtinai kurto naratyvo apie tariamą Rusijos trolių įtaką 2016 m. JAV prezidento rinkimams, tema[1].
27-ių dalių tviterio istorijoje M. Orfalea atskleidžia tviterio vadovų elektroninių laiškų turinį, įrodantį, kad su Rusijos troliais siejamų socialinio tinklo paskyrų buvo aptikta žymiai mažiau, nei buvo teigta viešai.
Dėl to, kad toks nedidelis pavojingomis laikomų paskyrų skaičius iš tiesų nekėlė didelės grėsmės valstybei, tviterio vadovai pradėjo iniciatyvą, pavadintą „Project Osprey“, kurios tikslas buvo sukurti grėsmę, kurią JAV vyriausybė turėtų viešai išspręsti. Tokia grėsme tapo Rusijos kišimasis į JAV rinkimus.
Vis dėlto, tviterio failų informacija atskleidžia, kad patys tviterio vadovai žinojo ir privačiai diskutavo apie tai, kad šalies institucijoms trūksta tvirtų įrodymų, galinčių įtikinti visuomenę, kad Rusijos troliai iš tiesų sėkmingai infiltravosi į Amerikos viešąją erdvę ir net gali turėti įtakos vidaus politikos aspektams.
Rusiškų trolių paskyrų neaptikta tiek daug, kiek buvo skelbiama viešai
Žurnalistas M. Orfalea skelbia, kad po 2016 m. JAV prezidento rinkimų, kurie pasibaigė Donaldo Trumpo pergale, Senato žvalgybos komitetas kreipėsi į tviterio vadovus ir prašė jų pagalbos siekiant nustatyti socialinio tinklo paskyras, kurios gali būti susietos su Rusijos interneto tyrimų agentūra.
Tačiau tiek tviterio kibernetikos ekspertai, tiek ir trečiųjų šalių tyrėjai nerado to, ko tikėjosi žvalgybos pareigūnai. Tviteryje surasti tariamus Rusijos trolius ar agentus sekėsi sunkiai, o pirminio tyrimo metu pavyko rasti vos dešimtis galimai grėsmingų paskyrų[2].
Tačiau Amerikos demokratams ir įtakingiems valdžios pareigūnams tokie rezultatai nebuvo priimtini, o demokratų atstovas Markas Warneris tokius skaičius net pavadino „neadekvačiais visais lygmenimis“.
Sulaukus kritikos iš valdžios viršūnių, tviterio vadovai buvo priversti imtis kažko daugiau. Būtent tuomet buvo imtasi iniciatyvos „Project Osprey“.
Pradėjus šį projektą, socialinio tinklo platybėse buvo pradėtos identifikuoti dviejų tipų Rusijos piliečių paskyros: tos, kurias identifikavo išorės tyrėjai, pavyzdžiui, „QIntel“, ir tos, kurios buvo identifikuotos pagal algoritmo sekimo signalus, pavyzdžiui, tekstas parašytas kirilica ar rusiškas vartotojo IP adresas.
Dalis šios iniciatyvos kritikų pabrėžė, kad iš esmės bet kuris tviterio vartotojas gali būti neteisingai susietas su Rusija: juk daugelis interneto vartotojų naudojasi stebėjimui atspariomis paieškos priemonėmis, taip pat priemonėmis, kurios gali pakeisti IP adresą.
Vis dėlto, tokia iniciatyva veikė. Tviterio vadovai žvalgybai teigė, kad skaičiuoja vis didėjantį rusų trolių skaičių: nuo pirminių 22 paskyrų, iki 201, o vėliau, jau nuo 2 700, iki 3 124.
Tačiau iš tiesų, net ir blokuodamas tūkstančius paskyrų, tariamai susijusių su Rusija, tviteris neturėjo patikimo būdo, kaip atlikti tokį svarbų identifikavimą. O dar 2017 m. pabaigoje, pats tviterio politikos vadovas Colinas Crowellas kalbėjo, kad bendrovė neturi galimybių žinoti, kurios paskyros yra pavojingos, išskyrus pagrįstus spėjimus. Tačiau tokia praktika ir toliau buvo tęsiama.
Melagingi teiginiai apie Rusijos kišimąsi į rinkimus Amerikos žiniasklaidoje skambėjo ekspertų lūpomis
Rusijos trolių naratyvą itin greitai pasigavo ir didieji JAV žiniasklaidos kanalai. Kaip pažymi žurnalistas M. Orfalea, vien tik MSNBC kanalas pateikė kelis šimtus melagingų teiginių apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Įvairioms istorijoms plėtoti buvo pasitelkti ir skirtingi ekspertiniai centrai. Pavyzdžiui, su žiniasklaida aktyviai bendravo ir savo įžvalgomis dalinosi Klemensono žiniasklaidos ir kriminalistikos centras.
Centro ekspertai, vadinamieji „trolių medžiotojai“, profesoriai Darrenas Linvilas ir Patrikas Vorenas be perstojo kalbėjo apie tai, kad Rusijos troliai kelia grėsmę ir realų pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.
Tačiau bėgant laikui, net ir patikimais laikytais ekspertais imta abejoti. 2020 m. jie paskelbė, kad tviteryje išpopuliarėjusi grotažymė „BloombergIsRacist“, paskelbta iš paskyros „drkwarlord“, gali būti susieta su Rusijos troliais, mat buvo paskelbta ankstyvą rytą, kai „amerikiečiai turėtų miegoti“.
Tačiau paaiškėjo, kad šią grotažymę paskelbė slaugytojas iš Indianos, dirbantis naktinėmis pamainomis. Tuomet ir imta abejoti profesorių D. Linvilo ir P. Voreno gebėjimais, o dalis net pastebėjo, kad jie visuomet turėjo polinkį bet kokią situaciją susieti su tariama rusų grėsme.
Kita vertus, žurnalistas M. Orfalea pažymi, kad Klemensono centro profesoriai iš tiesų nustatė, kad pats tviteris į Kongresui pateiktą su Rusija susijusių tviterio vartotojų sąrašą neteisingai įtraukė ir kelis amerikiečius. Jie buvo nepagrįstai cenzūruoti ir pašalinti iš tviterio be įspėjimo ar paaiškinimo.
Rusijos kišimosi į rinkimus teorija buvo paneigta jau anksčiau
Apie tariamą Rusijos trolių poveikį JAV rinkimams kalbėta ir 14-oje tviterio failų dalyje. Šių metų pradžioje paskelbtoje istorijoje žurnalistas Mattas Taibbi atskleidė duomenis, kurie rodo, kad demokratai atsisakė priimti tviterio atstovų perspėjimus apie tai, kad įrodymų apie Rusijos bandymus daryti įtaką 2016 m. JAV prezidento rinkimams tiesiog nėra.
M. Taibbi teigimu, aukšto rango demokratai patys formavo pasakojimą apie tariamus rusų trolius, o tviterio atstovų teiginių apie nepastebimą Kremliaus įtaką specialiai nesiklausė. Negana to, demokratai buvo įspėti ne tik apie tai, kad tokio lygio kaltinimams trūksta pagrindo, bet ir apie tai, kad troliai gali būti net ne Rusijos institucijų darbas.
Vis dėlto, demokratai savojo naratyvo neatsisakė, o tviterio valdžiai neužteko drąsos sąmokslo masto paviešinti. Būtent taip kilo šiandien jau liūdnai pagarsėjusiu laikomas, vadinamasis „Russiagate“ skandalas.
