Situacija Artimuosiuose Rytuose kaista
Po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ atakos prieš Izraelį situacija Artimųjų Rytų regione ženkliai pasikeitė. Izraelis pradėjo savo atsakomąją operaciją prieš „Hamas“ ir toliau vykdo atakas Gazos Ruože. Vis dažniau įvyksta susidūrimai tarp Izraelio pajėgų bei Libano grupuotės „Hezbollah“. Šią situaciją stebi ir tokios šalys kaip Iranas ar Turkija, kurios vis mažiau subtiliai užsimena apie galimą įsitraukimą į sparčiai bręstantį plataus masto konfliktą.
O dabar įtampa yra pasiekusi bene aukščiausią tašką per keletą pastarųjų mėnesių. Izraelio saugumo kabinetas sekmadienį įgaliojo ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybę nuspręsti dėl to, kada ir kaip bus atsakoma į raketų smūgį Golano aukštumose. Per smūgį žuvo 12 vaikų, o dėl to Izraelis ir Jungtinės Valstijos kaltina Libano ginkluotąją grupuotę „Hezbollah“[1].
Nors Izraelio lėktuvai sekmadienį per dieną jau smogė taikiniams pietų Libane, artimiausiu metu tikimasi, kad po B. Netanyahu Tel Avive įvykusio saugumo kabineto posėdžio gali būti pradėti dar griežtesni atsakomieji veiksmai. Į tai reaguoja ir pasaulio lyderiai, kurie intensyviai dirba, kad atgrasytų Izraelį nuo intensyvesnių atakų, baiminantis, kad gali kilti platesnio masto regioninis karas.
Po atakos Golano aukštumose – griežta Izraelio retorika ir pasirengimas karui
Izraelio kariuomenė liepos 27-osios vakarą atakavo grupuotės „Hezbollah“ pozicijas Libane. Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu pažadėjo, kad Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ brangiai sumokės už tai, kad smogė į futbolo aikštelę Madžal Šamso kaime, esantį Golano aukštumose.
Atakos metu nepavyko išvengti aukų: žuvo 12 vaikų, o reaguodamas į šį smūgį, Izraelio pusė net paragino nužudyti „Hezbollah“ lyderį Hasaną Nasralahą.
„Mūsų žvalgybos duomenys yra aiškūs. „Hezbollah“ yra atsakinga už nekaltų vaikų nužudymą Madžal Šamse“, – šeštadienį sakė Izraelio kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari.
Savo ruožtu „Hezbollah“ neigia atsakomybę dėl atakos. Vienas aukšto rango „Hezbollah“ pareigūnas Muhamedas Afifas tikina, kad grupuotė visiškai nedalyvavo minėtame incidente.
Manoma, kad ši ataka galėjo būti „Hezbollah“ atsakas į ankstesnį Izraelio oro smūgį pietiniame Libano mieste Kafr Kiloje, per kurį žuvo keturi žmonės, įskaitant kelis grupuotės narius. Izraelio dronai taip pat smogė pasienio miestui Odaisei, artilerija apšaudė Meis al-Džabal miestą pietų Libane.
Reaguojant į Izraelio planus keršyti, Libano kovotojų grupuotė iš anksto išvalė kai kuriuos svarbius objektus Libano pietuose ir rytiniame Bekaa slėnyje taip besiruošdama galimam Izraelio puolimui. Izraelis naktį iš šeštadienio į sekmadienį surengė keletą oro antskrydžių.
Reaguojant į tai, Libano vyriausybė paprašė JAV paraginti Izraelį elgtis santūriai, o Libano užsienio reikalų ministras Abdallah Bou Habib anksčiau sakė, kad didelė Izraelio ataka sukeltų „regioninį karą“. Nepaisant perspėjimų, eskalacija toliau tęsiasi.
Izraelis sekmadienį perspėjo dėl „visapusiško karo“ prieš Libaną, kaltindamas Iraną ir jo sąjungininkę Libano „Hezbollah“ peržengus „visas raudonąsias linijas“. Izraelis įspėjo, kad pasinaudos savo „teise ir pareiga veikti savigynos tikslais“ ir atsakys į „žudynes“.
Iranas teigia, kad Izraelis surengė spektaklį ir specialiai didina regioninę įtampą
Į kaistančią situaciją tarp Izraelio bei Libano sureagavo ir Iranas. Pastarosios šalies ambasadorius Libane Modjaba Amani socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) pabrėžė, kad Teheranas nenori leisti tolesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Pasak Irano diplomato, Izraelis, reaguodamas į smūgį Golano aukštumose, surengė „spektaklį“[2].
M. Amani teigimu, Iranas toliau siekia sumažinti įtampą regione ir nesitiki karo veiksmų plėtros į Libano teritoriją, tačiau tuo pat metu nebijo tokio scenarijaus. Be to, Iranas perspėjo Izraelį dėl bet kokių „naujų avantiūrų“ prieš Libaną.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaani paminėjo „Hezbollah“ pareiškimą, kuriame ji neigia savo vaidmenį išpuolyje, ir apkaltino Izraelį, kad jis „siekia nukreipti visuomenės nuomonę ir pasaulio dėmesį“ nuo savo nusikaltimų Gazos Ruože, kur nuo praeitų metų spalio 7 d. žuvo daugiau kaip 39 000 civilių palestiniečių.
Izraelio teiginius dėl Golano aukštumų išpuolio jis pavadino „sufabrikuotu scenarijumi“ ir pridūrė, kad Tel Avivas „neturi net minimalių moralinių įgaliojimų vertinti ir komentuoti šį incidentą“.
N. Kanaani taip pat kreipėsi į pasaulio lyderius ir paragino tarptautinę bendruomenę, ypač Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, „paremti Libano, regiono stabilumą ir saugumą prieš agresyvaus sionistinio režimo avantiūrą“.
Jis pabrėžė, kad bet koks „kvailas Izraelio veiksmas“ gali „nutiesti kelią didesniam nestabilumui, nesaugumui ir karo liepsnai regione“, ir sakė, kad atsakomybė už jo padarinius teks Izraeliui. N. Kanaani taip pat paragino JAV vyriausybę „vykdyti savo tarptautinę ir moralinę atsakomybę už taiką ir saugumą pasaulyje“ ir neleisti Izraeliui kurstyti karo Gazoje ir kitur.
Turkija žada padėti palestiniečiams
O alyvos į ugnį įpilti gali ir Turkija. Jos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino įsiveržti į Izraelį, kad paremtų palestiniečius ir nutrauktų beveik 10 mėnesių trunkantį karą.
„Kaip mes įžengėme į Karabachą, kaip mes įžengėme į Libiją, mes galime padaryti tą patį jiems. Nėra nieko, ko negalėtume padaryti. Turime tik būti stiprūs“, – teigė Turkijos lyderis, išsakęs šias pastabas savo partijos susirinkime[3].
R. T. Erdogano teiginiai susiję su ankstesniais Turkijos netiesioginiais įsitraukimais į regioninius konfliktus. 2020 m. Turkija teikė karinę paramą Azerbaidžanui per 44 dienas trukusį konfliktą, kilusį dėl ginčo su Armėnija ir atsiskyrusia Arcacho teritorija arba Kalnų Karabacho respublika. 2020 m. Turkija patvirtino ir vienerių metų mandatą siųsti karius į Libiją, kad paremtų JT pripažintą Libijos vyriausybę, kovojančią pilietinį karą.
Reaguodamas į naujausią R. T. Erdogano pareiškimą, Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas palygino turkų lyderį su buvusiu Irako diktatoriumi Saddamu Husseinu, kurio režimą 2003 m. nuvertė JAV, o vėliau Irako teismas jam įvykdė mirties bausmę[4].
Pastaruoju metu Turkijos ir Izraelio santykiai yra itin pašliję. R. T. Erdoganas griežtai kritikuoja Izraelio karinę operaciją Gazos Ruože, o dėl to Izraelis net atšaukė diplomatinius ryšius su šia valstybe.
Turkijos prezidentas taip pat buvo pareiškęs, kad palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ yra ne teroristinė organizacija, o išlaisvinimo grupė, kovojanti už palestiniečių žemių išlaisvinimą ir žmonių apsaugą, o dar gegužės mėnesį Turkijos parlamente pasakytoje kalboje R. T. Erdoganas liepė savo šaliai nemanyti, „kad Izraelis sustos Gazoje“.
Anksčiau Turkijos vadovas Stambule susitiko su „Hamas“ lyderiu ir ragino palestiniečius susivienyti prieš Izraelį, palygindamas šią šalį su nacistine Vokietija, o premjerą B. Netanyahu su nacių lyderiu Adolfu Hitleriu.
Ekspertai perspėja apie regioninio karo grėsmę
Izraelio užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad paskutinė diplomatinė galimybė užkirsti kelią didesniam karui yra išstumti „Hezbollah“ pajėgas iš Izraelio teritorijos.
Tai numatyta 18 metų senumo JT Saugumo Tarybos priemonėje. Ja buvo užbaigtas 2006 m. Izraelio ir Libano karas. Rezoliucijoje 1701 raginama išvesti ginkluotą personalą ir išvežti ginklus, išskyrus tai, kas priklauso Libano kariuomenei arba JT pajėgoms, iš teritorijos tarp laikinai sutartos sienos, vadinamosios Mėlynosios linijos, ir Libano Litanio upės[5].
Užsienio žiniasklaidai vienas su vidiniais svarstymais susipažinęs Izraelio pareigūnas sakė, kad Libano kovotojų grupuotė jau seniai pažeidinėja rezoliucijoje numatytą draudimą turėti kariuomenę ir ginklus šioje teritorijoje, o pažeidimai tapo dar akivaizdesni prasidėjus karui Gazos Ruože.
Tačiau dabartiniai šalių santykiai yra smarkiai pašliję, tad galimybė derėtis šiuo metu nėra itin reali. Ar tai gali paskatinti plataus masto konfliktą?
Artimųjų Rytų politikos analitikas Omaras Baddaras teigia, kad jo nuomone, įvykis Golano aukštumose „beveik neabejotinai buvo nelaimingas atsitikimas“, nepaisant to, kas už jį atsakingas. Analitikai ir pareigūnai jau kelis mėnesius perspėjo, kad bet koks klaidingas apskaičiavimas regione gali sukelti nenumatytus incidentus ir net visapusišką konfliktą[6].
Vis dėlto, Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto vyresnioji bendradarbė Randa Slim mano, kad Izraelis ir „Hezbollah“ nėra suinteresuoti pradėti visuotinį karą: tai reikštų visuotinį gyventojų perkėlimą ir tikriausiai taptų ilgamečiu kariniu konfliktu.
