Turkijos parlamente – nemalonus incidentas: politiko širdis sustreikavo, vos prakalbus apie Alacho rūstybę
Turkijos parlamento narys, vienos parlamento sesijos metu kalbėjęs apie Izraelio ir„Hamas“ karą, užsiminė, kad Izraelis dėl savo veiksmų Gazos Ruože „patirs Alacho rūstybę“. Netrukus, pats įstatymų leidėjas tiesiog susmuko, kaip manoma patyręs širdies smūgį[1]. Jo kritikai teigia, kad pats politikas savo skambiais pareiškimais užsitraukė Alacho rūstybę.
53-ejų metų Turkijos parlamento narys Hasanas Bitmezas vieno posėdžio metu kalbėjo apie Turkijos vyriausybės reakciją į karą Artimuosiuose Rytuose. Politiko nuomone, Turkijos valdžia reiškia pernelyg didelę „begalinę meilę Izraeliui“ ir taip prisideda prie „kiekvienos Izraelio Gazoje numestos bombos“. Politikas taip pat apkaltino Izraelį nusikaltimais žmoniškumui ir etniniu valymu.
„Jūs negalite pabėgti nuo Alacho rūstybės“, – sakė H. Bitmezas, kalbėdamas apie Izraelį, tačiau po kelių akimirkų jis tiesiog prarado sąmonę.
Greitai paplitusiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip H. Bitmezas, pasakęs kalbą Ankaros Generalinės asamblėjos salėje, tiesiog pargriuvo ant grindų, o kiti politikai puolė jam į pagalbą.
Skelbiama, kad parlamentaras Turhanas Comezas, turintis gydytojo išsilavinimą, buvo pirmasis, kuris suteikė pagalbą savo politiniam oponentui.
Turkijos žiniasklaida praneša, kad jam ilgą laiką buvo daromas širdies masažas, o galiausiai, atvykusi greitoji pagalba iš salės jį išnešė ant neštuvų ir nugabeno į Ankaros Bilkento miesto ligoninę. Priimamajame jo būklė buvo įvardinta kaip kritinė.
Jau vėliau politiko bendrapartiečiai turkų žiniasklaidai atskleidė, kad H. Bitmezo gyvybei vis dar gresia pavojus, buvo paprašyta melstis už jo pasveikimą. O šiandien jis mirė Ankaros ligoninėje.
Jis buvo islamistinių pažiūrų partijos „Saadet“ narys. Tai politinė partija, kuri buvo įkurta dar 2001 m., uždraudus islamistinę „Dorybės partiją“. Tuomet reformistai įkūrė dabartinę Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), konservatyvią partiją, kuriai vadovauja prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, o griežtosios linijos šalininkai įkūrė „Saadet“[2].
Karo fone, Turkijos ir Izraelio santykiai visiškai pašlijo
Turkija ir Izraelis normalizavo savo dvišalius santykius tik praėjusiais metais, o dabar, po spalio 7 d. įvykių Izraelyje, jie vėl pašlijo ir gali nukristi iki žemiausio lygio, kaip 2010 m., kai per Izraelio reidą prieš Turkijos laivą, gabenusį pagalbą į Gazos Ruožą, žuvo 10 civilių.
Tiesa, valstybių santykiai per du dešimtmečius trunkantį R. T. Erdogano valdymą niekada nebuvo itin geri, o Turkija buvo viena iš pagrindinių tarptautinių palestiniečių teisių rėmėjų ir Izraelio valdžios kritikių.
Po „Hamas“ atakos, Izraelis pradėjo atsakomąją operaciją Gazoje, tačiau šiuos veiksmus Turkijos vadovas griežtai pasmerkė, išreiškė politinę paramą „Hamas“, pabrėždamas, kad organizacija nėra teroristinė, o veikiau, išlaisvinimo grupė, kovojanti su okupacija.
R. T. Erdoganas taip pat negaili kritikos Vakarams, kurių valstybės išreiškė nekvestionuojamą paramą Izraelio atsakomiesiems veiksmams prieš „Hamas“.
Vis dėlto, daugiausiai kritikos sulaukia Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris, pasak R. T. Erdogano, yra asmeniškai atsakingas už mirtis apsiaustame Gazos Ruože.
„B. Netanyahu, kuris įvykdė vienus didžiausių žiaurumų per praėjusį šimtmetį, jau įėjo į istoriją kaip Gazos skerdikas“, – neseniai parlamente Ankaroje savo valdančiosios partijos nariams sakė R. T. Erdoganas, pabrėžęs, kad ši „dėmė“ juodina ne tik B. Netanyahu, tačiau ir tuos, kurie jį „besąlygiškai“ palaiko.
Kiek vėliau, Turkijos prezidentas pagrasino Izraeliui, jei šis nuspręs persekioti „Hamas“ narius jo šalyje.
„Jei jie išdrįs žengti tokį žingsnį prieš Turkiją, tai sumokės tokią kainą, kad negalės atsigauti“, – pareiškė R. T. Erdoganas.
Turkų žiniasklaida taip pat skelbė, kad Ankara pagrasino Izraeliui „rimtais padariniais“, jei Izraelio žvalgyba Turkijoje persekios „Hamas“ šalininkus. Žinia pasirodė po to, kai atskleista, kad Izraelio slaptosios tarnybos ruošiasi pasibaigus Gazos karui visame pasaulyje persekioti ir žudyti „Hamas“ vadeivas.
Karas tarp „Hamas“ ir Izraelio tęsiasi
O įtampa Artimuosiuose Rytuose toliau neatslūgsta, nors Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį didele balsų dauguma priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti ugnį Gazos Ruože. JT, turinčiose 193 valstybes nares, už rezoliuciją balsavo 153 šalys, 10, įskaitant JAV ir Izraelį, buvo prieš, o 23 susilaikė.
JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos teisiškai nėra įpareigojančios ir galioja tik simboliškai, tačiau „Hamas“ jau pasveikino šį reikalavimą dėl neatidėliotinų humanitarinių paliaubų.
O Izraelio ginkluotosios pajėgos šiuo metu mėgina užtvindyti po Gazos Ruožu esančius tunelius, kuriais galimai naudojosi „Hamas“ grupuotės nariai.
Apie tai skelbia JAV žiniasklaida. Teigiama, kad į keletą tunelių pumpuojamas jūros vanduo, siekiant įvertinti, ar toks metodas yra tinkamas sunaikinti visą požeminę sistemą.
Izraelio štabo viršininkas Herzis Halevis visai neseniai pasiūlė užtvindyti plačiai nusidriekusią tunelių sistemą jūros vandeniu. Izraelio kariuomenės teigimu, „Hamas“ po Gazos Ruožu yra įrengęs platų tunelių tinklą. Tiesa, manoma, kad juose vis dar laikoma dauguma iš 135 Izraelyje pagrobtų įkaitų, tad tvindomi bus tik tiek tuneliai, kuriuose, manoma, įkaitų nėra.
Izraelio valdžios teigimu, per spalio 7 d. „Hamas“ surengtą išpuolį pietinėje Izraelio dalyje, žuvo maždaug 1 200 žmonių. Sveikatos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože antradienį pranešė, kad per Izraelio ir „Hamas“ karą palestiniečių teritorijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki mažiausiai 18 412. Pasak ministerijos, suskaičiuota daugiau kaip 50 tūkst. sužeistųjų.
