Naujas įstatymas gali įpareigoti naudoti valstybinį dokumentą prisijungiant prie socialinių tinklų
Turkijos „Facebook“ ir „X“ naudotojai netrukus gali būti priversti registruotis naudodami oficialų valstybės išduotą asmens dokumentą. Vasario 19 dieną naujai paskirtas teisingumo ministras Akın Gürlek paskelbė, kad rengia įstatymo projektą, kuris įvestų privalomą tapatybės patvirtinimą socialinių tinklų vartotojams. Tai faktiškai reikštų plačiai paplitusių anonimiškų paskyrų pabaigą.
Ministras teigė, kad tokia priemonė reikalinga tam, jog „asmenys, skleidžiantys žalingą turinį, kurstantys priekabiavimą ar užsiimantys neteisėta veikla internete, galėtų būti patraukti teisinėn atsakomybėn“. Įstatymo projektą planuojama pateikti Nacionaliniam Susirinkimui Ankaroje iki vasario pabaigos. Po jo priėmimo būtų numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį anoniminiai vartotojai galėtų patvirtinti savo tapatybę.[1]
Patvirtinimas galėtų vykti per Turkijos elektroninės valdžios sistemą „e-Devlet Kapısı“ arba naudojant registruotą mobiliojo telefono numerį. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nepatvirtintos paskyros galėtų susidurti su apribojimais. Tai reikštų ne tik techninį pokytį, bet ir esminį posūkį šalies skaitmeninėje erdvėje.
Kritikai perspėja kad tai gali tapti visuotine skaitmenine kontrole
Žodžio laisvės organizacijos į šiuos planus reaguoja itin kritiškai. Turkijos Saviraiškos laisvės asociacija (IFÖD) pareiškė, kad siūlomas įstatymas yra „skaitmeninės izoliacijos projektas, apimantis visą visuomenę, užgniaužiantis skaitmenines kvėpavimo erdves ir izoliuojantis Turkiją nuo atviro pasaulio“. Organizacijos vertinimu, privalomas tapatybės atskleidimas sunaikins anonimiškumą ir skatins savicenzūrą iš baimės dėl galimų pasekmių.
IFÖD mano, kad ši iniciatyva yra platesnio valdžios plano dalis. Kartu su planuojamu socialinių tinklų draudimu vaikams iki 15 metų, ji esą sudaro visumą, kurią organizacija apibūdina kaip „Skaitmeninį panoptikoną“, kuriame visi yra stebimi, profiliuojami ir kontroliuojami. Tokia formuluotė rodo, kad visuomenėje kyla rimtas susirūpinimas dėl galimos perteklinės kontrolės.
Tarptautiniai vertinimai taip pat nėra palankūs. 2025 metais Turkija Pasaulio spaudos laisvės indekse užėmė 159 vietą iš 180, vos viena pozicija aukščiau nei Venesuela. Europos Komisija praėjusių metų lapkritį kritikavo Turkiją dėl galimo saviraiškos laisvės ribojimo ir didėjančio spaudimo valdžios kritikams.
Valdžia aiškina kad siekiama apsaugoti vaikus ir užtikrinti atsakomybę internete
Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) rengia vadinamąjį „šeimos paketą“, kuriame numatyta ne tik tapatybės patikra, bet ir amžiaus ribojimai. Projekte siūloma drausti vaikams iki 15 metų turėti socialinių tinklų paskyras. Taip pat gali būti įvesti papildomi apribojimai dėl biometrinių duomenų tvarkymo nepilnamečiams iki 18 metų.[2]
Turkijos Asmens duomenų apsaugos institucija paskelbė, kad vertins, kaip didžiosios platformos – „Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, „TikTok“, „X“ ir „Discord“ – tvarko vaikų asmens duomenis. Bus analizuojama, kokios apsaugos priemonės taikomos ir ar laikomasi „vaiko interesų“ principo. Nevykdant reikalavimų gali būti taikomos sankcijos, įskaitant laipsnišką interneto srauto ribojimą, kuris jau anksčiau buvo naudotas prieš platformas.
Turkijos „e-Devlet“ sistema, veikianti nuo 2008 metų, šiuo metu turi daugiau nei 68 mln. registruotų vartotojų ir suteikia prieigą prie įvairių viešųjų paslaugų. Techniniu požiūriu valstybė turi galimybes įgyvendinti tokią tapatybės patikros sistemą. Tačiau esminis klausimas išlieka ne techninis, o vertybinis – ar kova su neteisėtu turiniu gali būti vykdoma nepaverčiant visų piliečių iš anksto stebimais vartotojais.
Turkijos atvejis tampa platesnės tarptautinės diskusijos dalimi apie vaikų apsaugą ir amžiaus tikrinimą internete. Vokietija taip pat kalba apie tokį anonimiškumo internete panaikinimą. O dar daugiau šalių įveda ribojimus nepilnamečiams ir jauniems vaikams, drausdami jiems naudotis socialiniais tinklais.
