Lenkijoje – masiniai protestai prieš naująją „demokratišką“ valdžią
Ketvirtadienį tūkstančiai opozicijos šalininkų susirinko prie Lenkijos parlamento protestuoti prieš naujosios vyriausybės pokyčius valstybinėje žiniasklaidoje bei dėl skandalingos situacijos, kai du buvę ministrai praėjusią savaitę buvo pasiųsti į kalėjimą[1].
Varšuvos gatvėse išsirikiavo raudonų ir baltų Lenkijos vėliavų jūra, dalis protestuotojų laikė plakatus su šūkiais „Išgyvenome rusus, išgyvensime ir Tuską“ ar „Čia Lenkija, o ne Tusko šalis“. Kai kurie skandavo prezidento Andrezjaus Dudos vardą, šaukė „Mes laimėsime!“
Demonstracijoje dalyvavo „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis, kuris kreipėsi į susirinkusią minią, teigė, kad naujoji valdžia nėra Lenkijos vyriausybė.
„Turime sustabdyti šią valdžią ir tinkamu momentu, naudodamiesi rinkimų biuleteniu, pakeisti ją taip, kad ji niekada nebegrįžtų, nes tai nėra tinkama Lenkijos valdžia. Lenkijos valdžia turi ginti Lenkijos interesus“, – sakė J. Kaczynskis[2].
PiS dažnai kaltina D. Tuską, buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir tikina, kad jis gina ne Lenkijos, o Vokietijos interesus, vadina jį „Vokietijos agentu“.
Tačiau dabartinė įtampa Lenkijoje kilo ne dėl to. Situacija įkaito iš karto po rinkimų praėjusį rudenį. Valdžią praradę PiS piktinosi dėl visuomeninės žiniasklaidos pertvarkos, kurios ėmėsi naujoji vyriausybė.
Praėjusią savaitę įtampa tik išaugo, kai buvo sulaikyti du buvusius vyriausybės ministrai, priklausę PiS partijai. Jie kaltinami korupcija, yra nuteisti kalėti dvejus metus. Prezidentas anksčiau jiems buvo suteikęs malonę, tačiau teismas ją atšaukė.
Sulaikyti politikai – tik ledkalnio viršūnė
Iš PiS partijos gretų kilęs Lenkijos prezidentas A. Duda taip pat atvirai kritikuoja naują valdžią ir dar prieš masines demonstracijas paskelbė, kad antrą kartą mėgins suteikti malonę abiem šiuo metu kalėjime esantiems, nuteistiems politikams.
A. Duda ilgai tvirtino, kad dar 2015 m. suteikta malonė buvo teisėta, tačiau šį kartą jis net kreipėsi į teisingumo ministrą, kuris taip pat yra generalinis prokuroras, prašydamas patvirtinti malonę ir paleisti abu vyrus iš kalėjimo, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Prezidentas pabrėžė norįs, kad viskas būtų daroma griežtai pagal Lenkijos Konstituciją ir kitus įstatymus.
„Dėl to nusprendžiau pradėti malonės suteikimo procedūrą“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Savo ruožtu D. Tusko kabinetas paskelbė, kad vyriausybė netrukdys jokiems teisiniams veiksmams, kuriais siekiama suteikti malonę nuteistiems politikams.
„Sprendimą priima teismai, o tokie nuteistieji niekuo nesiskiria nuo tūkstančių kitų nuteistųjų, kurie kiekvieną mėnesį Lenkijoje yra nuteisiami. Jei jie bus teisėtai atleisti nuo bausmės, žinoma, niekas tam neprieštaraus“, – sakė Tomaszas Siemoniakas, Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius.
Primename, kad praėjusią savaitę sulaikyti buvo buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir jo pavaduotojas Maciejus Wasikas. Jie buvo pripažinti kaltais piktnaudžiavę savo galiomis, kai 2007 m. vadovavo Centriniam kovos su korupcija biurui (CBA).
CBA tuo metu galimai tyčia sukurpė korupcijos bylą, kad diskredituotų tuometinį žemės ūkio ministrą Andrzejų Lepperį.
2015 m. PiS partijai atėjus į valdžią, prezidentas A. Duda priėmė sprendimą suteikti malonę tiek M. Kaminskiui, tiek ir M. Wasikui.
Vis dėlto, pernai Lenkijos Aukščiausiasis Teismas šią jiems suteiktą malonę panaikino. Netrukus, politikai vėl stojo prieš teismą, o 2023 m. pabaigoje Varšuvos apygardos teismas juos nuteisė, skyrė 2 m. laisvės atėmimo bausmę.
Antradienį jie galiausiai buvo suimti, o visuomenę šis sprendimas itin papiktino, pradėta kalbėti apie naujosios valdžios politinį susidorojimą su konkurentais.
Tačiau ne tik tai audrina Lenkijos visuomenę. Vienas pirmųjų naujosios D. Tusko vyriausybės darbų buvo perimti valstybinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros kontrolę, ją PiS tariamai pavertė savosios propagandos įrankiais.
Buvusios vyriausybės vadovai tvirtina, kad D. Tusko veiksmai buvo neteisėti, būriavosi ir protestavo šalia žiniasklaidos priemonių pastatų.
Tiesa, dalis politinių apžvalgininkų pažymi, kad taip PiS tiesiog nori išlaikyti nacionalinio transliuotojo kontrolę prieš pavasarį vyksiančius vietos valdžios rinkimus.
Vis dėlto, net Helsinkio žmogaus teisių fondas Varšuvoje teigė, kad būdas, kuriuo naujoji vyriausybė perėmė valstybinės žiniasklaidos kontrolę, kelia rimtų teisinių abejonių.
Demokratija tapo neatsiejama nuo jėgos panaudojimo ir prievartos?
Kaip teigia Zoltanas Lomnici, konstitucinės teisės specialistas, teisininkas, Vengrijoje veikiančio „Szazadveg“ fondo konsultantas, pastaruoju metu visose pasaulio demokratinėse valstybėse valdžiai kyla pagunda bandyti apriboti piliečių laisves[3].
Z. Lomnici sako, kad pastaraisiais metais teisinės valstybės sąvoką dalis naudoja kaip politinį ginklą, o šį procesą lydi du reiškiniai: drastiškas teisinės valstybės principo turinio traktavimas ar nuolatinis jo keitimas ir siūlymas visiškai sustabdyti jo taikymą.
Z. Lomnici primena ir vengrų teisės sociologo Zoltano Flecko, buvusio „Eotvoso Karoly“ instituto, kurį aktyviai remia George’as Sorošas, direktoriaus žodžius.
Jis aiškino, kad jei 2022 m. Vengrijos rinkimus laimės opozicija, teks laikinai atsisakyti grynosios teisinės valstybės.
Z. Lomnici tokį pareiškimą laiko kraštutinybe ir teigia, kad taip buvo parodyta, jog politiniai sumetimai yra svarbesni už teisinius argumentus, ir tai, kad galima imti ir prieštarauti šalies Konstitucijai.
„Todėl turime aiškiai suprasti, kad tikrasis teisinės valstybės principas nėra principas, kurį galima keisti savo nuožiūra ir atidėti į šalį atsiradus politiniam poreikiui. Padaryti šią kategoriją priklausomą nuo politinių sumetimų reiškia iškreipti pirminę sąvoką ir ignoruoti esminius jos bruožus“, – sako Z. Lomnici.
Jo teigimu, tai kas dabar vyksta Lenkijoje yra dar vienas neteisingo teisinės valstybės principo aiškinimo pavyzdys.
Juk dar pernai gruodį Lenkijos kultūros ir paveldo ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius, remdamasis parlamento sprendimu, atleido visuomeninės žiniasklaidos vadovus ir įsteigė naujas stebėtojų tarybas.
A. Duda tai pavadino anarchija: juk Lenkijos visuomeninės žiniasklaidos vadovų skyrimą ir atleidimą reglamentuoja Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymas (RMN), kuris gali būti keičiamas parlamento balsų dauguma, pažymėta, kad tik Seimo nutarimai nėra teisės aktai.
Be to, saviraiškos laisvė, teisė į informaciją, radijo ir televizijos transliacijų apsauga visuomenės interesais, taip pat institucinė pareiga jas ginti aiškiai atsispindi Lenkijos Konstitucijoje. O Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas. Tačiau Lenkijoje, naujosios valdžios tai toliau yra patogiai ignoruojama.
„Atvirai antikonstitucinis D. Tusko vyriausybės elgesys pastarosiomis savaitėmis, grindžiamas bauginimais ir politinio teroro metodika, iškelia problemą, kad vyriausybės veiksmais suverenios lenkų tautos vienybė, valdžių pusiausvyra, konstitucinių valdžios institucijų apribojimų svarba nustumiama į antrą planą ir net paaukojama ant politinės valios aukuro siekiant kuo greitesnės valdžios koncentracijos“, – konstatuoja konstitucinės teisės specialistas Z. Lomnici.
