Į prezidento patariamąją tarybą paskirti garsiausi Silicio slėnio vadovai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau kadencijos pradžioje rodė, kad artimiausi jo draugai ir palaikytojai yra ir iš verslo ir iš technologijų pasaulio. Artima draugystė su Elonu Musku, atrodo, buvo sujaukta dėl darbinių ryšių ir išsiskyrusių nuomonių, bet prezidentas toliau palaiko draugystes su technologijų milžinais
Šią savaitę jis paskyrė grupę aukšto lygio technologijų lyderių į svarbią Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų tarybą. Į ją pateko „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Oracle“ vykdomasis pirmininkas Larry Ellisonas ir investuotojas Marcas Andreessenas.[1]
Ši institucija, vadinama Prezidento mokslo ir technologijų patarėjų taryba (PCAST), vienija iš viso trylika narių. Taryba turės reikšmingą įtaką formuojant JAV politiką dirbtinio intelekto srityje. Jai vadovaus Baltųjų rūmų dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų klausimų koordinatorius Davidas Sacksas bei technologijų patarėjas Michaelas Kratsiosas.
Pagal oficialų pranešimą, tarybos tikslas – teikti prezidentui rekomendacijas ir stiprinti JAV lyderystę mokslo bei technologijų srityje. Joje bus nagrinėjamos naujų technologijų keliamos galimybės ir rizikos darbo rinkai, taip pat siekiama užtikrinti, kad visuomenė galėtų pasinaudoti inovacijų laikotarpiu.
Tokias tarybas steigia visi JAV prezidentai nuo 1933 metų. Tačiau šįkart sudėtis išsiskiria tuo, kad joje dominuoja verslo lyderiai, o ne akademiniai mokslininkai ar techniniai ekspertai.
Tarybos nariai jau daro įtaką dirbtinio intelekto politikai
Kai kurie paskirti nariai jau anksčiau aktyviai veikė formuojant technologijų politiką Vašingtone. Jensenas Huangas pastaruoju metu dažnai susitikdavo su Donaldu Trumpu, siekdamas sušvelninti eksporto ribojimus „Nvidia“ dirbtinio intelekto lustams Kinijoje.
Marcas Andreessenas per savo investicinę bendrovę turėjo didelę įtaką tam, kaip Baltieji rūmai ir respublikonai Kongrese vertina dirbtinio intelekto reguliavimą. Larry Ellisonas taip pat yra glaudžiai susijęs su dabartine administracija ir priklausė investuotojų grupei, kuri sausį įsigijo dalį „TikTok“ veiklos JAV.
Tuo metu Markas Zuckerbergas savo pareiškime pabrėžė JAV galimybes. „Jungtinės Valstijos turi galimybę tapti pasauline dirbtinio intelekto lydere, ir man yra garbė prisijungti prie prezidento tarybos bei dirbti su kitais industrijos lyderiais, kad tai taptų realybe“, – sakė jis.
„Nvidia“ taip pat palankiai įvertino paskyrimą. Bendrovė paskelbė, kad džiaugiasi Jenseno Huango įtraukimu ir mato tai kaip galimybę stiprinti Amerikos lyderystę dirbtinio intelekto srityje.
Vašingtone kyla nesutarimai dėl dirbtinio intelekto reguliavimo
Šis paskyrimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Baltieji rūmai pristatė dirbtinio intelekto politikos gaires. Administracija siekia, kad Kongresas priimtų įstatymą, kuris apribotų atskirų valstijų galimybes savarankiškai reguliuoti dirbtinį intelektą.[2]
Šis planas sulaukė skepticizmo ne tik iš demokratų, bet ir iš kai kurių respublikonų, kurie atsargiai vertina technologijų plėtrą. Diskusijos dėl DI reguliavimo tampa vis aštresnės, ypač dėl jo poveikio ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
Į tarybą taip pat paskirti kiti žinomi technologijų sektoriaus atstovai, tarp jų „Google“ bendraįkūrėjas Sergejus Brinas, „Dell“ vadovas Michaelas Dellas, AMD vadovė Lisa Su ir „Coinbase“ bendraįkūrėjas Fredas Ehrsamas. Iš visų narių tik vienas – Kalifornijos universiteto profesorius Johnas Martinis – atstovauja akademinei bendruomenei.
Tarp nepaskirtų asmenų išsiskiria keli ryškūs vardai. Į tarybą nepateko nei „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, nei „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, kuris anksčiau dirbo Trumpo administracijoje.
