„Neuralink“ smegenų implantas ir DI technologija suteikia galimybę komunikuoti
Brad Smith, trečiasis žmogus pasaulyje, gavęs „Neuralink“ smegenų implantą, dabar gali kalbėti savo balsu, nepaisant to, kad serga neverbalia ALS (amjotrofinė lateralinė sklerozė) forma. B. Smithas, kuris negali judinti nei rankų, nei kojų, o kalbėti gali tik akimis ir šiek tiek burnos kampučiais, pasidalijo savo patirtimi vaizdo įraše platformoje „X“.
„Nors liga yra siaubinga, aš esu laimingas. Dievas atsakė į mano maldas ir gyvenimas yra geras“, sakė jis.
B. Smithas papasakojo apie savo kelią su ALS ir apie viltį, kurią suteikė dalyvavimas „Neuralink“ klinikiniame tyrime. Jis tapo vienu iš trijų savanorių, dalyvaujančių PRIME studijoje, kurios tikslas įrodyti, kad implantas yra saugus ir naudingas kasdieniam gyvenimui žmonėms, sergantiems paralyžiumi[1].
Kaip nurodoma „Neuralink“ sausio mėnesį paskelbtame tinklaraščio įraše, „visi trys dalyviai: Noland, Alex ir Brad, negali judinti rankų ir kojų: pirmieji du dėl stuburo pažeidimų, Bradas, dėl amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS)“.
Kaip veikia „Neuralink“ technologija pakeitusi B. Smitho gyvenimą?
B. Smithas paaiškino, kad visas jo bendravimas vyksta per smegenų implantą, naudojant smegenų-kompiuterio sąsają (BCI). Valdydamas pelės žymeklį savo „MacBook Pro“ kompiuteryje, jis sukūrė vaizdo įrašą, kuriame skamba jo paties balsas, atkurtas dirbtiniu intelektu iš įrašų, darytų prieš prarandant kalbos galimybę.
„Aš sergu ALS, keista liga, kuri naikina raumenis valdančius motorinius neuronus, tačiau nepaveikia proto“, paaiškino B. Smithas. Jis pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo peties traumos, kuri nesugijo, ir baigėsi visišku kūno paralyžiumi bei priklausomybe nuo ventiliatoriaus kvėpavimui.
Prieš implantą B. Smithas naudojo akimis valdomą kompiuterį, kuris geriausiai veikė tamsiuose kambariuose. „Iš esmės buvau Betmenas, įstrigęs tamsoje“, juokavo jis. „Neuralink“ implantas pakeitė šią realybę. Vyras dabar gali naudotis kompiuteriu nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų[2].
Implantas, kurio dydis prilygsta penkioms JAV monetoms, buvo įmontuotas į motorinę smegenų žievę, atsakingą už judesius. „Robotizuota operacija įvedė siūlus į kelių milimetrų gylį, vengiant kraujagyslių, todėl beveik nebuvo kraujavimo“, pasakojo B. Smithas.
Prietaisas su kompiuteriu bendrauja per „Bluetooth“ ryšį, o didžioji dalis duomenų apdorojimo vyksta kompiuteryje. B. Smithas parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip duomenys renkasi iš 1 024 elektrodų jo smegenyse.
Naujoviškos funkcijos ir bendravimo patobulinimai
B. Smithas paaiškino, kad naudojasi specialiai pritaikyta „Mac“ klaviatūra, kuri leidžia greitai atlikti veiksmus kaip „pasirinkti viską“, „kopijuoti“, „įklijuoti“, „anuliuoti“ ir naršyti puslapius. „Aš susikūriau klaviatūrą, kad kai kurios komandos būtų patogesnės“, sakė jis.
Didžiausias iššūkis, anot jo, yra mintys, kurios veikia greičiau nei jis spėja rašyti. Siekdamas pagerinti šią situaciją, B. Smithas bendradarbiavo su „Neuralink“ komanda ir sukūrė pokalbių programėlę, kuri naudoja AI ir Grok 3 modelį, kad pateiktų galimus atsakymus pokalbių metu. „Ji naudoja Grok 3 ir mano senojo balso dirbtinį kloną, kad sukurtų atsakymų variantus“, aiškino Smithas.
Nors sistema nėra tobula, ji padeda jam aktyviai dalyvauti pokalbiuose. Jis pasidalijo vienu smagiu atveju: „Mano draugas paprašė patarimo, ką padovanoti savo merginai, kuri mėgsta arklius. Pasirinkau variantą, kuriame mano balsu patarta nupirkti jai morkų puokštę. Tai buvo kūrybinga ir linksma idėja.“
B. Smithas taip pat sakė, kad dirba su komanda, kurdami greitesnį rašymo su žymekliu būdą.
