Marijampolės medikai gydo šalčio aukas ir nuogąstauja: gimstamumas mažėja
Kaip ir kiekvieną mėnesį, Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė paskutinio 2023-ųjų metų mėnesio gruodžio statistiką. Joje matoma, jog gimstamumas, palyginus su lapkričio mėnesiu, sumažėjo: lapkritį gimė 35 naujagimiai, o gruodį – 24[1]. Tiesa, šiek tiek sumažėjo ir mirčių rodiklis: jei lapkritį savivaldybė neteko 81 gyvybės, gruodžio mėnesį mirčių skaičius buvo mažesnis – 77 žmonės. Pozityviausias rodiklis – nauji Marijampolės savivaldybės gyventojai – jų gruodžio mėnesį įregistruota 225. Visgi Marijampolės savivaldybės gruodžio mėnesio statistika praneša, kad mirtingumas išlieka daug didesnis nei gimstamumas, o tai verčia sunerimti.
Priešingai, pavyzdžiui, 2023 m. Panevėžyje gimė mažiau kūdikių, bet sumažėjo mirtingumas[2]. Apibendrinant šio miesto demografinius duomenis, 2023 m. užregistruota 700 gimusių kūdikių (2022 m. – 737) bei 1260 mirčių atvejų (2022 m. – 1313). Taigi, mirtingumas lyginant su 2022 m. yra sumažėjęs.
Apskritai, demografiniai rodikliai Lietuvoje, išankstiniais duomenimis, atrodo taip: 2024 m. sausio mėn. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 870 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 13 tūkst. daugiau negu 2023 metų pradžioje[3]. Lyginant išankstinius 2023 m. ir galutinius 2022 m. duomenis šalyje gimė 1 515 gyvų kūdikių – 122 kūdikiais (7,5 proc.) mažiau; mirė 3 297 asmenys, arba 806 asmenimis (20 proc.) mažiau; susituokė 604 poros – 132 poromis (18 proc.) mažiau; išsituokė 509 poros, arba 134 poromis (21 proc.) mažiau; emigravo 3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 2 tūkst. asmenų (2,7 karto) daugiau; imigravo 5,4 tūkst. žmonių – 124 asmenimis (2,4 proc.) daugiau.
Nepaisant to, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, ji yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklius žemyn traukia socialiai neprivilegijuotos ar socialinėje atskirtyje esančios gyventojų grupės – mažiau išsilavinę, vieniši, žemesnes pareigas einantys ar niekur nedirbantys asmenys. Deja, pakankamai dažnos ir savižudybės rizikos prastos psichinės sveikatos ir jos prieinamumo kontekste.
Ar Lietuva neišnyks šiuo atveju priklausys nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių ir vertybinių pokyčių visuomenėje (gimstamumo rodiklis padidės tada, kai padidės ne tik motinystės išmokos, bet ir atsiras palankesnės galimybės derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo bei sveikatos paslaugas).
Verdiktas: nors Lietuva „traukiasi“ ir sensta, tačiau matoma šviesa tunelio gale
Demografijos tema šalyje sulaukia išskirtinai daug dėmesio. Vis dėlto, temos eskalavimas eina koja kojon su politiniu cikliškumu – valdžios žmonės demografijos korta linkę mojuoti prieš kone kiekvienus rinkimus[4].
Spekuliuojant, kaipgi Lietuva atrodys, tarkim, po dvidešimties metų ir aiškinantis, kaip stabilizuoti demografinius procesus, pabrėžiama, jog gyventojų skaičius pastaruosius penkerius metus yra gana stabilus – siekia maždaug 2,8 mln., tačiau nuo 1991 iki 2020 m. jis sparčiai mažėjo. Vėlgi, šalies populiaciją pastaraisiais metais stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Žvelgiant tiesai į akis, Lietuvos gyventojų populiacija buvo ir viena sparčiausiai senstančių Europoje, o šiandien pagal gyventojų senėjimo rodiklius mūsų visuomenė yra artima Europos vidurkiui. Skirtumas tas, kad Vakarų Europos šalyse visuomenės senėjimą lemia ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas, o Lietuvoje pagrindinis visuomenės senėjimo veiksnys yra darbingo amžiaus piliečių migracija.
Kitais žodžiais tariant, „sviestas sviestuotas“, kadangi dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis greičiausiai mažės, o dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, tai reiškia, kad visuomenė ir toliau sens. Prognozės atskleidžia, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. gali sumažėti iki 2,5 mln. Vis tik šios spėlionės – ne kirviu nukirsti likimo dėsniai: sudėtinga iš anksto pranašauti migrantų ar kitokias krizes, galinčias turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą atspalvį. Tačiau matomas ir kitas populiarumą įgaunantis faktorius – bevaikystės alternatyva.
Fiksuojamos problemos sveikatos sektoriuje
Strėles į valdančiosios daugumos švietimo bei sveikatos apsaugos sistemas nutaikė ir Saulius Skvernelis[5]. Problema, anot pastarojo, aiški, bet nieko dėl jos nesugebama padaryti: šeimos, ypač jaunos, nesijaučia saugios įvairiomis prasmėmis, dėl ko nykstame kaip tauta.
Kita vertus, manoma, jog šeima valdančiajai daugumai, ko gero, nėra prioritetas, mat dar niekada Lietuvoje negimė tiek mažai vaikų kaip per pastaruosius kelerius metus.
Už sveikatą ir ilgaamžiškumą esame atsakingi patys
Statistika statistikai nelygi, tačiau už sveikatą ir ilgaamžiškumą esame atsakingi patys. Todėl labai svarbu rūpintis savo fizine sveikata – sveikai maitintis, judėti, pakankamai ilsėtis – ir psichologine būsena, palaikant kokybiškus socialinius ryšius bei nevengiant kreiptis į specialistus. Atsiranda ir vis daugiau alternatyvių savipagalbos būdų, pavyzdžiui, lindimas į eketę (žinoma, su priežiūra), trumpalaikis badavimas bei aktyvaus protinio darbo propagavimas (jeigu neduosime smegenims darbo, silpnaprotystė ateityje garantuota[6]).
Amerikietis Polis Bregas savo knygoje „Badavimo stebuklai“ rašo: „Kiekvieną savaitę, nepraleisdamas nė vienos, aš badauju 24 arba 36 valandas, be to, aš dar badauju 7-10 dienų keturis kartus per metus. Laikydamasis tokio grafiko jaučiuosi labai gerai ir sukuosi kaip mašina.“ Įdomu tai, jog šis pasaulyje pagarsėjęs žmogus žuvo sportuodamas, sulaukęs 95 metų. Tačiau, kaip paaiškėjo, jo organai ir kraujagyslės buvo geriausios būklės.
Ne ką rečiau kalbama ir apie buvimą vienumoje arba „meditavimą“, kuomet informacijos gavimas iš išorės beveik visiškai apribojamas. Kadangi žmogus žmogui yra galingas dirgintojas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir įtampos, negalėjimas pabūti vienumoje gali pažeisti psichiką. Idealiausias atjaunėjimo būdas – visomis prasmėmis – tai balansas, blaivus protas ir suvokimas, jog net ir pačios sudėtingiausios situacijos praeina, neužmirštant, kad žmogus – save programuojanti ir atkurianti būtybė.
