Vilniuje mirė psichozės apimtas vyras: tyrimą pradėjo policija ir GMP
Vilniuje rugsėjo 18 d. mirė apie 50 metų vyras, kuriam dėl agresijos ir psichikos sutrikimo iškviesta skubios pagalbos brigada atvyko per vėlai – laukti teko daugiau nei valandą po pranešimo.
Artimieji bandė raminti pacientą, paguldydami jį į vonią su vandeniu. Nors policija atvyko greitai ir stengėsi kartu su šeima kontroliuoti situaciją, vyras nustojo kvėpuoti kelios minutės po 16 val., ir nors medikai bandė ligonį gaivinti, gyvybės išgelbėti nepavyko.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) vadovas Tadeušas Rodzas paaiškino, kad pradinė dispečerės priskirta antros kategorijos skubos iškvietimo reikalavo atvykti ne vėliau kaip per valandą. Papildomas pranešimas apie blogėjančią būklę pakėlė iškvietimą į pirmą kategoriją, pagal kurią brigada turi atvykti per 15 minučių miesto teritorijoje – medikai atvyko per septynias minutes. Pasak GMPT, vyras mėnesį vartojo alkoholį ir patyrė „baltąją karštinę“[1].
Šiuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties aplinkybių nustatymui, o GMP vykdo vidinį auditą, siekdama patikrinti, ar iškvietimas buvo tinkamai kategorizuotas ir ar paslaugos teikimas vyko pagal nustatytus algoritmus.
Pasak tarnybos atstovų, esant ūmiems psichikos sutrikimams su grėsme gyvybei, pacientai hospitalizuojami, o pagal poreikį į pagalbą įtraukiamos kitos tarnybos.
GMPT pertvarkos „vaisiai“: Kėdainių medikai laikinai dirba iš sandėlių
Tuo tarpu nuo liepos pradžios Kėdainių greitosios pagalbos darbuotojai paliko ilgus dešimtmečius naudotas sveikatos centro patalpas ir laikinai įsikūrė buvusiuose „Aibės“ sandėliuose. Savivaldybė siūlė alternatyvas, tačiau dėl riboto dialogo su GMP vadovu medikai patys turėjo ieškoti tinkamų darbo sąlygų, kad gyventojai rajone nejaustų paslaugų trikdžių. Naujus modulinio tipo GMP namelius planuojama pastatyti iki 2026 metų rudens.
Tuo metu GMP stiprina administraciją ir medicinos paslaugų kokybę: po ministerijos audito paruoštas 35 priemonių veiklos gerinimo planas apima vidaus kontrolę, personalo politiką, finansų valdymą ir korupcijos prevenciją.
Nauji standartai esą padės koordinuoti darbą visoje šalyje, užtikrinti greitą ir kokybišką pagalbą, o visas priemonių įgyvendinimas numatytas iki 2026 metų trečiojo ketvirčio.
Pacientų pavėžėjimo reforma virsta skandalu, medikai išsekę
2024 m. viduryje startavusi nacionalinė pacientų pavėžėjimo paslauga, perleista privačiam sektoriui, susidūrė su rimtais nesklandumais. Dar gegužę paaiškėjo, kad konkursai buvo organizuoti skubotai, be išorės ekspertų įtraukimo, o dalis gyventojų pavėžėjimo paslaugos taip ir nesulaukė.
Didžiausi kontraktai atiteko naujai įmonei, turinčiai vos keliolika automobilių, o organizaciniai trūkumai ir teisminiai ginčai tarp tiekėjų dar labiau gilina nepasitikėjimą sistema.
Tuo metu GMP darbuotojai patiria milžinišką krūvį: po 48 stočių sujungimo brigadoms dažniau tenka tik vežioti pacientus, trūksta specialistų, o atlyginimai neatitinka atsakomybės. Profsąjungos ir Seimas ragina atlikti auditą, stiprinti vadovų kompetencijas ir gerinti darbo organizaciją, tačiau personalas skeptiškas – realios permainos gali užtrukti, o jei problemos nebus sprendžiamos skubiai, gresia dar didesnis specialistų praradimas.
