Tradicinė žiniasklaida miršta? Darbuotojus atleidinėja CNN ir NBC

Žiniasklaidos pramonei ateina sunkūs laikai – dėl technologijų skaitmenizavimo, susiduriama su masiniais atleidimais

„Warner Bros Discovery“ priklausantis CNN planuoja masinius darbuotojų atleidimus – kalbama apie tai, kad darbo gali netekti šimtai žurnalistų. Taip jau sutapo, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės susiduria su sunkmečiu D. Trampui sugrįžus į valdžią ir užsimojus ištirti JAV prezidentinės kampanijos metu visuomeninių transliuotojų galimai vykdytą šališką demokratams informacijos sklaidą.

CNN praneša besiorientuojantis į pasaulinę skaitmeninę auditoriją, todėl nusprendęs restruktūrizuoti linijinės televizijos programą ir plėsti skaitmeninės prenumeratos paslaugas. Siekdama sumažinti išlaidas, CNN taip pat svarsto galimybę perkelti kai kuriuos filmus iš Niujorko ar Vašingtono į Atlantą, kur veiklos išlaidos yra mažesnės.

Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos žiniasklaidos bendrovės. Pranešama, kad „NBC News“, priklausanti „Comcast“, dar šią savaitę ruošiasi atleisti mažiau nei 50 darbuotojų. Tuo tarpu „Amazon“ įkūrėjui Jeffui Bezosui priklausantis laikraštis „The Washington Post“ neseniai paskelbė apie planus sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 4 proc. – taip neva siekiama sumažinti finansinius nuostolius mažėjant pajamoms^[1].

Dar lapkritį „Associated Press“ atskleidė apie savo planus sumažinti darbuotojų skaičių apie 8 proc., nes esą modernizuoja savo veiklą.

Žurnalistai jau greitai liks be darbo?

Apskritai 2024-ieji naujienų pramonei buvo skausmingi, o didžiausiose žiniasklaidos priemonėse darbo netenka daug žurnalistų. Laikraštis „Los Angeles Times“ sumažino daugiau nei 20 proc. savo naujienų skyriaus darbuotojų, TIME atleido dešimtis darbuotojų, o „Business Insider“ planuoja savo darbuotojų gretas sumažinti 8 proc. Nacionalinės ir vietinės organizacijos, įskaitant CNN, NPR ir „Gannett“, taip pat nusprendė išsiteksiančios su mažesniais pajėgumais, mat tradicinės žiniasklaidos priemonės žlunga ne tik dėl mažėjančio finansavimo, bet ir auditorijos perėjimo prie skaitmeninių platformų, kaip antai „TikTok“ ir „Netflix“^[2].

Dėl „Google“ ir „Meta“ dominavimo interneto reklamos srityje dar labiau sumažėjo naujienų agentūrų pajamų šaltiniai, ir daugelis jų stengiasi tarpusavyje konkuruoti. Pastangos užsitikrinti kompensacijas už turinį iš technologijų milžinių iš esmės žlugo, todėl daugelis organizacijų liko priklausomos nuo išlaidų mažinimo priemonių. Ekspertai teigia, kad senesnės žiniasklaidos priemonės nesugebėjo prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus, o rizikos draudimo fondų nuosavybė, taikydama trumpalaikes finansines strategijas, tik dar labiau paspartino jų nuosmukį.

Svarstoma, kad ši žiniasklaidos krizė kelia grėsmę demokratijai, nes žurnalistų praradimas ir „naujienų dykumų“ atsiradimas mažina atskaitomybę ir leidžia nekontroliuojamai plisti dezinformacijai. Tačiau, vertėtų paminėti ir tai, kad pačios tradicinės žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu smarkiai kontroliavo ir ribojo į viešumą patenkančios informacijos turinį ir kiekį.

Chaoso tradicinėms žiniasklaidos priemonėms įnešė D. Trampo sugrįžimas į valdžią

Donaldo Trampo perrinkimas tik dar labiau paryškino vis didėjančią žiniasklaidos sektoriaus krizę, nes žmonės linkę nebepasitikėti tradiciniais transliuotojais^[3].

„Žiniasklaida mirė“, – pareiškė „Fox News“ komikas Gregas Gutfeldas. Jam antrino ir jo kolega Seanas Hannity. „Dabar jūs esate žiniasklaida“, – savo platformoje X skelbė Elonas Muskas.

Ekspertų teigimu, tam, kad išgyventų, naujienų tarnybos turi prisitaikyti kurdamos skaitmeninėms platformoms pritaikytą turinį, teikdamos pirmenybę geografinei ir demografinei įvairovei ir pritraukdamos auditoriją, pasitelkdamos suprantamus, švietėjiškus metodus. Dezinformacijos šalinimas, rinkėjų elgsenos emocinių motyvų supratimas ir prieinamo, faktais pagrįsto turinio pateikimas gali padėti atkurti pasitikėjimą ir svarbą sparčiai besikeičiančioje žiniasklaidos aplinkoje.

Tuo tarpu JAV užsimota ištirti pagrindinius žiniasklaidos kanalus – ABC, NBC ir CBS – siekiant išanalizuoti, ar šie buvo šališki demokratams vykstant JAV prezidento rinkiminei kampanijai. Dėmesio susilaukė ir „Fox News“, tačiau skundas šiai žiniasklaidos priemonei buvo atmestas.

LRT generalinė direktorė susikrimto dėl mažėjančio finansavimo visuomeniniams transliuotojams

Tuo tarpu Monika Garbačiauskaitė-Budrienė dar lapkričio mėnesį nuliūdo, kad finansavimas nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms europiniu lygmeniu mažėja, nepaisant to, kad finansavimas LRT iš valstybės biudžeto iš tiesų kasmet auga.

Remiantis 2025 metų biudžetu, LRT finansavimas ir toliau tendencingai auga – 2024 metais teko 79,6 mln. eurų suma ir jau 2027-aisiais LRT teks beveik 100 mln. eurų vertės asignavimas.

Tačiau pats LRT, nors ir turėtų nešališkai atspindėti visus Lietuvos piliečius ir jų požiūrį, realiai yra šališkas visuomenę labiausiai skaldančiomis temomis, įskaitant LGBTQ+ bei COVID-19 pandemijos klausimus.