Amerikoje tiriami pagrindiniai žiniasklaidos kanalai dėl galimo šališkumo per prezidento rinkimus
Naujasis JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas respublikonas Brendanas Carras planuoja panaikinti savo pirmtakės demokratės Jessicos Rosenworcel paskutinę minutę priimtą sprendimą atmesti tris skundus dėl tyrimo pagrindinėse JAV žiniasklaidos priemonėse. Tuo tarpu geri Lietuvos valdančiąją koaliciją sudarančios „Nemuno aušros“ užmojai ištirti LRT veiklą, taip ir lieka užnugaryje ir skubėti su auditu čia neketinama.
Trys iš šių skundų JAV žiniasklaidos priemonėms buvo susiję su ABC, NBC ir CBS rengiamomis prezidento rinkimų kampanijos transliacijomis, o ketvirtasis skundas buvo nukreiptas prieš „Fox News“[1].
Pirmadienį prezidento Donaldo Trumpo paskirtas B. Carras pareiškė siekiantis atnaujinti skundus prieš ABC, NBC ir CBS, kad šie galėtų būti svarstomi iš naujo. Tačiau skundas, susijęs su „Fox News“, esą liks atmestas.
Šaltiniai teigia, kad J. Rosenworcel galėjo užkirsti kelią šiam panaikinimui, jei būtų veikusi anksčiau. Jos sprendimas buvo priimtas per vėlai, kad sustabdytų J. Carrą nuo skundų, kuriuos pateikė konservatyvi ne pelno siekianti organizacija „Amerikos teisių centras“, persvarstymo.
Skunduose teigiama, kad žiniasklaida buvo šališka, įskaitant „ABC News“ elgesį su viceprezidente Kamala Harris per debatus, CBS redaguotą interviu su K. Harris laidoje „60 minučių“ ir jos pasirodymą laidoje „Saturday Night Live“, kur D. Trumpui nebuvo skirta tiek pat laiko. „Fox News“ skundas buvo susijęs su 2020 m. rinkimų reportažais, tačiau jis nebus nagrinėjamas.
Mesti skundai buvo atmesti – jokio šališkumo nustatyta nebuvo
Tuo tarpu FCC pirmininkė J. Rosenworcel atmetė keturis skundus prieš vietines televizijos stotis, teigdama, kad jais siekiama piktnaudžiauti agentūros licencijavimo įgaliojimais ir jie esą prieštarauja Pirmajai pataisai[2].
J. Rosenworcel pabrėžė, kad FCC nėra įrankis bausti transliuotojus už nepatinkantį turinį. Aiškinama, kad skundai buvo atmesti dėl to, nes trūko įrodymų apie taisyklių pažeidimus ar teisinius nusižengimus. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad NBC suteikė D. Trumpui lygiavertį eterio laiką per pagrindines sporto transliacijas po K. Harris pasirodymo „Saturday Night Live“, taip įvykdydama FCC vienodo laiko taisykles. Su „Fox News“ susijęs skundas taip pat buvo atmestas – FCC pažymėjo, kad kaltinimai neatitiko teisinės ribos, nuo kurios galima atšaukti transliavimo licenciją.
Žiniasklaidos ir demokratijos projektas planuoja pateikti apeliacinį skundą, remdamasis teismo išvadomis dėl Murdochų ir jų tariamo vaidmens kenkiant rinkimų procesui. Pastaruoju atveju „Media and Democracy Project“ siekė atšaukti „Fox News“ Filadelfijos stoties licenciją, nurodydama tariamą Ruperto ir Lachlano Murdochų nusižengimą, padarytą nagrinėjant bylą dėl „Dominion Voting Systems“.
„Nemuno aušra“ auditą LRT ketina atlikti tik kaip keršto akciją?
Tuo tarpu Seimui svarstant pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos auditą, visuomenėje ir ekspertų gretose kilo diskusijų apie šios iniciatyvos motyvus ir galimas pasekmes[3]. Dalis politikų ir žiniasklaidos atstovų šį siūlymą laiko reikalingu viešųjų finansų skaidrumui užtikrinti, tačiau kiti įžvelgia politinį spaudimą ir galimą žiniasklaidos laisvės principų pažeidimą.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, nors viešųjų finansų auditas yra būtinas ir sveikintinas procesas, ši iniciatyva kelia abejonių dėl galimų politinių intencijų[4]. Jis pabrėžė, kad iniciatyvą iškėlęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, garsėjantis kritika LRT ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, galimai siekia naudoti auditą kaip keršto priemonę. Savo ruožtu D. Radzevičius paragino užtikrinti, kad auditas būtų atliekamas profesionaliai, vengiant politizacijos ir išankstinių nuostatų pritempinėjimo prie rezultatų.
Opoziciniai konservatorių bei liberalų atstovai teigia, kad auditas, inicijuotas politinės valios pagrindu, gali kelti pavojų žiniasklaidos nepriklausomumui ir būti naudojamas kaip politinio spaudimo įrankis. Tuo tarpu LRT pozicija išlieka konstruktyvi – visuomeninis transliuotojas audito idėją vertina kaip galimybę tobulinti savo veiklą, tačiau pabrėžia, kad ji neturėtų būti politinių kovų objektas.
Seimo nutarimo projektą, kuriuo Valstybės kontrolė būtų įpareigota atlikti auditą, pasirašė 71 parlamentaras, daugiausia – iš valdančiosios koalicijos. Jei nutarimas bus patvirtintas, LRT auditas turėtų būti užbaigtas iki rugsėjo 1 d. Ekspertai pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog auditas išliktų nepriklausomas ir jo rezultatai būtų vertinami atsietai nuo politinių interesų.
77.lt primena, kad išrinkus naująjį Seimą ir dalinantis svarbiausius postus, parlamento Audito komitetui buvo paskirtas vadovauti „aušrietis“ Artūras Skardžius, pažadėjęs audituoti svarbiausias valstybines institucijas, o tarp jų ir nacionalinį transliuotoją LRT. Tačiau netrukus geri užmojai subliūško, kai Valstybės kontrolė pareiškė savo šių metų sąraše neturinti numačiusi auditų nei LRT, nei „Ignitis grupėje“.
